Apskaičiuoti, kiek 2007-2013 m. ES lėšų atiteko statybų sektoriui gana sunku. Kaip teigia Finansų ministerija, tiesiogiai ES finansavimas statybų sektoriaus įmonėms nėra skiriamas, tačiau ES lėšų pagalba įgyvendinamuose projektuose neretai atliekama ir statybos darbų.

„Statybų, rekonstrukcijų ar remonto darbus dažnai apima projektai, įgyvendinami pagal 2007-2013 m. ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programas. Pagal šias veiksmų programas finansuojamų projektų bendra vertė – 23,6 mlrd. Lt.”, - teigė Finansų ministerijos atstovė spaudai Rūta Dobranskienė.

Struktūrinių fondų informacinės sistemos duomenimis, statyboms, rekonstravimui, remontui yra skirta 14,6 mlrd. Lt. „Tokie projektai apima kelių tiesimą, viešųjų pastatų renovaciją, turizmo objektų pritaikymą, socialinių, sveikatos, švietimo įstaigų rekonstravimą, remontą ar statybą, vandenvalos įrenginių statybą ir pan. Šio programavimo periodo projektai turi būti baigti įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos. Kiekvieno individualaus projekto įgyvendinimo terminai yra nustatyti jo administravimo ir finansavimo sutartyje“, - aiškino specialistė.

R. Dobranskienė paminėjo, kad visgi susitarimas dėl 2014-2020 m. daugiametės programos turėtų būti pasiektas kitais metais. Taip pat 2013 m. turėtų būti patvirtinti ir ES struktūrinės paramos panaudojimo reglamentai, kurių pagrindu rengiami ES struktūrinės paramos programavimo dokumentai.

„Planuojama, kad 2014-2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimas bus pradėtas laiku“, - ramino Finansų ministerijos darbuotoja.

ES lėšos itin svarbios nekilnojamo turto sektoriui

Nors Finansų ministerijoje vis dar tikima, kad dėl kitos ES finansinės perspektyvos bus susitarta laiku ir projektai bei jų įgyvendinimas nevėluos, nekilnojamo turto sektoriaus atstovai šiek tiek nerimauja.

„Užsitęsusių diskusijų dėl biudžeto poveikis statybų ir nekilnojamo turto sektoriui priklauso nuo to, kiek ilgai naujas biudžetas nebus patvirtintas, - kalbėjo Lietuvos nekilnojamo turto plėtros agentūros (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius. - Jei tai – kelios savaitės, tikriausiai to nepajusime, jeigu sprendimų priėmimas nusikels keliems mėnesiams, tuomet tikrai tai pasijus, nes ES lėšos sudaro žymią dalį bendrame NT ir statybos sektoriuje“.

Asociacijos atstovas teigė, kad statybų versle ES lėšos skaičiuojamos šimtais milijonų, ypač infrastruktūros projektuose: keliai, viadukai ir t.t.

„Negavus ES lėšų, tokios statybos sustotų arba būtų nukeltos vėlesniam laikui. Jokia paslaptis, kad nemaža dalis įmonių gyvena iš tokių projektų. O tai reiškia sumokamus mokesčius ir darbo vietas“, - pabrėžė M. Statulevičius. Pasak pašnekovo, ES lėšos skiriamos ir renovacijai, todėl galima numatyti, kad apstotų dar neįsibėgėjęs procesas. „Lėšų vėlavimas atsilieptų ir kitiems sektoriams, kurie glaudžiai susiję su statybomis: medžiagų pardavėjams, projektuotojams“, - pridėjo jis.

Susitarimo vėlavimas nerimą kelia ir statybinių medžiagų gamintojams

Kad stipriai vėluojantis ES susitarimas galėtų pakenkti statybų sektoriui ne tik tiesiogiai, pripažino ir Statybos industrijos asociacijos direktorius Vytautas Čaplikas.

„Jeigu susitarimas dėl ES fondų nebus priimtas ar vėluos, tai atitinkamai vėluos ir projektų įgyvendinimas. Šiuo atveju, aš daugiau atstovauju ne statybų sektorių, o statybinių medžiagų gamintojus“, - kalbėjo jis.

Asociacijos vadovas mato tiesioginį ryšį tarp jo atstovaujamo sektoriaus ir ES skiriamų lėšų: „Jeigu statybų sektorius, projektuotojai neturės darbo, neturės darbo, tai paveiks ir statybinių medžiagų industriją“.

V. Čaplikas pabrėžė, kad dauguma ES lėšomis finansuojamų projektų vienaip ar kitaip yra susiję su statybų sektoriumi, todėl vėluojančios lėšos paveiktų daug ir kitų, su jomis susijusių, verslo šakų. „Mes tiesiogiai paramos negauname, bet esame su tuo susiję netiesiogiai. Mums labai svarbu, kad tą paramą gautų ūkis bendrai“, - pridėjo pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (116)