DELFI kalbinti nekilnojamo turto agentūrų atstovai patikino, kad klientų iš Baltarusijos yra, tačiau didesnis susidomėjimas lietuvišku nekilnojamu turtu prasidėjo jau 2010 m.
Mažiau pirkėjų iš Vakarų, daugiau – iš Rytų
„Ober-House“ nekilnojamo turto agentūros Būsto departamento vadovas Remigijus Pletaras tvirtino, kad Baltarusijos piliečiai būstus Lietuvoje aktyviau perka nuo 2010 metų. „Jų nėra ypatingai daug, bet kiekis yra apčiuopiamas. Tačiau skaičius nėra toks didelis, kad jis galėtų koreguoti nekilnojamo turto kainas ar atsirastų būstų trūkumas rinkoje“, - teigė jis. Spėjama, kad būstų pardavimai baltarusiams gali sudaryti iki 5 proc. visų pardavimų.
Patraukliausi Rytų šalių nekilnojamo turto pirkėjams butai Druskininkuose, pajūryje bei Vilniaus senamiestyje. „Tačiau baltarusiai perka nuo ekonominės klasės būsto Vilniaus pakraštyje iki prabangių namų Valakampiuose“, - prasitarė R. Pletaras.
Baltarusijos piliečiai būstą Lietuvoje įsigyja įvairiais tikslais: vieni tokį būstą laiko gera investicija, kiti nori grąžos. „Yra atvejų, kai perkamas būstas atžaloms, nes šie atvyksta į Vilnių studijuoti. Kai kurie investuoja pinigus į lietuvišką nekilnojamą turtą laisvalaikiui prie jūros ar Druskininkuose“, - vardijo pašnekovas.
Paklaustas apie sklandančius gandus, kad baltarusiai atvažiuoja pirkti būstų su pilnais lagaminais grynų pinigų, nekilnojamo turto agentūros darbuotojas nusijuokė: „Sudėtinga būtų atsiskaityti grynais. Tokį apčiuopiamą kiekį įsivežti rankinėje nėra saugu. Baltarusiai normalūs civilizuoti žmonės, naudojasi banko kortelėmis ir sąskaitomis“.
R. Pletaras bandė taip pat sužlugdyti stereotipus, kad Rytų kaimynai neskaičiuoja pinigų ir moka tiek, kiek prašoma. „Tai didelė netiesa. Šie žmonės puikiai išmano kainas ir jie niekada nepermoka. Jie derasi ir moka derėtis“, - pirkėjus apibūdino nekilnojamo turto rinkos atstovas.
Pašnekovo teigimu, situacija nekilnojamo turto rinkoje pasikeitė atkeliavus krizei. Anksčiau pagrindiniai pardavimai buvo atvykusiems iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ar Ispanijos. „Atėjus sunkmečiui, tokie potencialūs pirkėjai tarsi išnyko ir dabar labai susidomėjusi Baltarusija ir Rusija“, - kalbėjo pašnekovas.
Būstas padeda gauti vizą
Kad būstais prekiaujančioms nekilnojamo turto agentūroms tenka nuolat bendrauti su Baltarusijos piliečiais patvirtino ir „Inreal“ pardavimų vadovė Sigita Jokšienė. „Jų visą laiką turėjome. Turime ir ukrainiečių, ir Europos Sąjungos piliečių, ir rusų. Jų buvo ir krizės metais, ir dabar yra“, - teigė ji.
Pašnekovė pasakojo, kad ne visi baltarusiai ieško prabangių būstų: kai kurių tikslas - gauti vizą, todėl jiems nebūtina ieškoti brangaus buto. „Jie gali įsigyti nekilnojamo turto bet kur Lietuvoje, kad tik gautų registraciją, kurios siekė“, - teigė S. Jokšienė.
Tačiau paklausiausi tarp kaimyninės šalies pirkėjų butai visgi sostinės centre, senamiestyje. Norima įsigyti pakankamai erdvų, gerai įrengtą būstą.
S. Jokšienė teigė, kad ne visada kaimyninės šalies piliečiams pavyksta sėkmingai įsigyti nekilnojamą turtą. Kadangi užsienio piliečiai negali įsigyti žemės, jiems tenka atsisakyti butų, kurie yra pastatyti ne ant Lietuvos nuomojamos žemės, o ant sklypo, kuris priklauso asmeniui nuosavybės teise. Perkant tokius butus įsigyjama ir tam tikra žemės dalis, o užsienio gyventojams kol kas tai neįmanoma.
Ta pati problema kyla ir sumanius įsigyti namą. Todėl populiariausi tarp Baltarusijos gyventojų – butai.
Nekilnojamo turto agentūros atstovė prasitarė, kad kai kurie baltarusiai už perkamą nekilnojamą turtą susimoka ir grynaisiais pinigais. Tačiau tiek pat dažni ir atsiskaitymai negrynaisiais pinigais.
