Šiuo metu Lietuvoje yra apie 4000 sertifikuotų gyvenamųjų namų, kuriems yra skirta energinio naudingumo klasė. Iš jų – 47 proc. yra C klasės. B klasės – 40 proc. ir tik 8 statiniai, kurie turi A ar A+ klasės sertifikatą. Nuo 2020 m. nulinio efektyvumo (A ir A+) klasės pastatai šalyje bus privalomi visiems.
Statybų praktiką formuoja valstybinės institucijos
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis bandė paaiškinti, kodėl šalyje tiek daug C klasės pastatų: „Ši klasė yra tai, ko reikalaujama minimaliai statant pastatą. Ji suvokiama ir traktuojama kaip aukščiausia. Tačiau kelių metų ateities tikslas pakeisti šį įsivaizdavimą“.
Asociacijos vadovas pasakojo, kad šiuo metu viešieji pirkimai valstybinių institucijų yra formuojami C klasės pastatams, kad jos nebūtų apkaltintos, jog perka ne mažiausios kainos principu. „Tai suformavo ir „uodegą“: visuomenė mato pavyzdį ir taip pat daro. Mes atsisakome aukštesnės klasės siekiamybės ne todėl, kad nežinotume, bet todėl, kad tai įprasta“, - kalbėjo A. Vaičiulis.
Apklausos duomenimis, statybų sektoriaus atstovai teigia, kad stato/projektuoja būtent C klasės pastatus (44 proc.), B klasės (39 proc.), o 28 proc. negalėjo išvis atsakyti, kokios klasės namus stato.
60 proc. respondentų tikino, kad statydami/projektuodami namus galvoja, kokio energinio naudingumo klasės bus pastatas, nes jiems svarbu kaip specialistams. 58 proc. rūpinasi projekto energiniu efektyvumu, nes to pageidauja klientas. 1 proc. apklaustųjų energinio naudingumo klasė pasirodė nesvarbi.
„Priimdami užsakymus statytojai neįvertina investicijų atsiperkamumo ilgalaikėje perspektyvoje. Juk kai perkame automobilį, skaičiuojame, koks bus kuro sunaudojimas. Tačiau, kai statomas namas, energetinio efektyvumo neskaičiuojame“, - pastebėjo pašnekovas.
Klasės kėlimas gali pristabdyti nekilnojamo turto rinką
Statybos specialistų apklausa parodė, kad apie šią direktyvą žino 80 proc. respondentų. Mažiausiai su naujomis taisyklėmis susipažinę statybos darbų vadovai (63 proc.). Nors Lietuvoje vis dar yra statybų sektoriaus atstovų, nežinančių apie artėjančius pokyčius, A. Vaičiulis teigė, kad visgi Latvijoje ir Estijoje direktyvos žinomumas dar prastesnis.
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius įsitikinęs, kad statybas organizuojančius verslininkus statyti energetiškai efektyvius namus turėtų paskatinti didesnė tokių namų rinkos kaina. „Kuo namas efektyvesnis, tuo jis rinkoje brangesnis. Mūsų prognozė – toks pastatas bus apie 50 proc. brangesnis, bent kol nebus didelės pasiūlos“, - komentavo pašnekovas.
Pasauliniais skaičiavimais energiškai efektyvaus namo statymas yra brangesnis 2-20 proc. Tačiau darbo efektyvumas ir statybų rinkos patirtis kainą gali sumažinti. Pasak A. Vaičiulio, Lietuvoje tokių pastatų statybos yra 6-12 proc. brangesnės. Skaičiuojama, kad šie papildomi kaštai gali atsipirkti per 4-8 metus.
Specialistas pripažįsta, kad aukštesni reikalavimai dėl pastatų energinio efektyvumo sulėtins rinką. Labiausiai asociacijos atstovas bijo, kad pastatų klasės iki aukščiausios bus keliamos palaipsniui. Jo įsitikinimu, geriausia iš karto pereiti prie beveik nulinio energinio efektyvumo pastatų statymo, nes kiekvienos minimalios klasės reikalavimo keitimas pristabdys statybų rinką.
Pasak asociacijos vadovo, vienam gyventojui efektyviausias gyvenamasis plotas – 30 kv. m. Pasidžiaugti gyvenant aukšto energinio efektyvumo būste galima, jei 60 kv. m. pastato šildymas mėnesiui kainuoja 30-40 Lt, o gyvenamajam namui (apie 120 kv. m.) - šildymas per metus kainuoja ne daugiau nei 500 Lt.
Kaip pavyzdį asociacijos atstovas pateikė 165 kv. m. A ir C klasės namų šildymo kaštus. A klasės pastato išlaidos siektų 1240 Lt per metus, o C klasės – 7425 Lt per metus.
Šiuo metu Klaipėdoje, Lėlių g., yra statomas dar aukštesnės (A+) klasės pastatas, kurio energinis efektyvumas bus dar didesnis.
Nesistengia įkalbinti klientų
Pristatydamas apklausos rezultatus AEROC direktorius Alvidas Musius teigė, kad nors statybų rinkos specialistai žino apie energetiškai efektyvius namus, jie neįvertina atsiperkamumo ir nesistengia įkalbinti klientų statyti efektyvesnių pastatų.
A. Musius spėjo, kad artėjant ES direktyvos įgyvendinimui keisis pastatų projektavimo ir statymo kultūra. „Dabar iš architekto yra perkami eskizai-brėžiniai, kurie neturi techninės dalies. Dar statybininkas padaro pakeitimų ir gauname žemos energinės klasės būstą. Pastatų sertifikavimas užtikrins kokybę. Net į darbą atėjęs neišsimiegojęs statybininkas negalės padaryti klaidų“, - laukiamus pasikeitimus statybų rinkoje apibūdino įmonės vadovas.
