Apie statybininkų įdarbinimą, vengdamas mokesčių, darbdavys nepranešė „Sodrai“, nors su minėtais trimis asmenimis buvo sudarytos rašytinės darbo sutartys. Apgaulė išaiškėjo vienam iš jų apsilankius „Sodroje“, vėliau išsiaiškinta, kad tokiu būdu apgautų darbuotojų esama ir daugiau.
Operatyviai tikrindami pranešimą, Klaipėdos AVMI inspektoriai kartu su Darbo inspekcijos Klaipėdos padalinio specialistais nuvyko į Švėkšną, kur įmonės darbuotojai atliko ligoninės pastato išorės remonto darbus. Statybvietėje tuo metu darbavosi vienas asmuo patvirtinęs, kad su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, nors prieš tai su darbdaviu buvo suderėjęs atlyginimą, darbo laiką ir sąlygas, kita.
Kiti apklausti statybininkai sakė dirbantys legaliai, nes, jų manymu, yra pasirašę darbo sutartis. Vyrų iliuzijos išsisklaidė tik sužinojus realią situaciją – apie jų įdarbinimą nepranešta įstatymo nustatyta tvarka, t.y., įmonėje jie darbuojasi nelegaliai, neturėdami jokių socialinių garantijų. Tik po patikrinimo darbdavys suskubo juos įdarbinti.
„Tokių atvejų, kai darbuotojai mano esą oficialiai įdarbinti, nors iš tiesų darbdavys to nepadarė, pasitaiko retai. Dažniausiai nelegaliai dirbama abipusiu sutarimu, tačiau pastaruoju metu dažnėja atvejų, kai darbuotojai apie tai patys praneša“, - sako Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.- „Specialistai, vertindami situaciją dėl nelegalaus darbo, kiekvienu atveju atsižvelgia į faktinių aplinkybių visumą, pvz., ar buvo sudaryta darbo sutartis, ar apie įdarbinimą informuota „Sodra“, ar sutarta dėl atlygio ir t.t. Darbdaviai atsakomybės dažniausiai bando išvengti teigdami, kad darbuotojas dirba pirmą dieną, dirba be atlygio, t.y., talkininkauja ir pan. Mokesčių administratoriui svarbu, kad mokesčių mokėtojai, samdydami darbuotojus, tinkamai tai įformintų, deklaruotų visas išmokas ir laiku sumokėtų tą mokesčių dalį, kurią jiems priklauso mokėti, tuo pačiu dirbantiesiems būtų užtikrintos socialinės garantijos“ .
Pasak G. Rimkienės, šiemet Klaipėdos AVMI išaiškino 22 nelegaliai dirbusius darbuotojus, dažniausiai tokie pažeidimai buvo užfiksuoti viešojo maitinimo ir prekybos įmonėse, krovinių vežimo bei statybos paslaugų įmonėse. Pasitaikė ir atvejis, kai nelegalų aptikta degalinėje – be darbo sutarčių darbavosi keli operatoriai ir elektrikas. Po patikrinimo įmonėje dirbančiųjų padaugėjo net septyniais.
Nustatyta ir įmonių, kurios faktiškai įmonėje dirbančius žmones (statybininkus, medienos apdirbėjus, nekilnojamojo turto perleidimo tarpininkus, draudimo brokerius ir kt.) „paverčia“ individualią veiklą vykdančiais verslininkais, taip išvengdamos prievolių, susijusių su gyventojų pajamų ir kitų mokesčių mokėjimu. Išaiškintas ir atvejis, kai viena krovinių gabenimo įmonė, nelegalų darbą bandė dangstyti civilinėmis sutartimis su gyventojais.
Pažymėtina, kad darbdaviams už nelegalius darbuotojus gresia administracinė atsakomybė - teismo sprendimu už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį gali būti skirta iki 10 tūkst. litų bauda, pakartotinai prasižengus baudos didėja.
