Tokius pasiūlymus per konferenciją "Šilumos energetikos sektoriaus pertvarkymas: esama situacija ir galimybės" pateikė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

„Nevykstanti renovacija daro didelę žalą ne tik vartotojams, bet ir valstybei ir todėl manome, kad valstybė tikrai turi įsikišti į šitą reikalą daug aktyviau ir atsisakyti tų mechanizmų, kurie 20 metų neveikė ir tikėtis, kad mentalitetas pasikeis“, - sakė V. Lukoševičius.

Jis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje yra tokie išlaidų šildymui skirtumai: vieni pastatai moka po 2 litus už kv. m už šildymą, kiti – po 15 litų.

„Šitoje grupėje pastatų, kurie yra patys prasčiausi pagal du komponentus, daugiausiai vartoja energijos, t.y. prasčiausi pastatai, ir šilumos kaina didžiausia, t.y. tose savivaldybėse, kur šilumos kaina didžiausia, valstybinės išmokos, t.y. socialinės išmokos tų pastatų gyventojams, sudaro labai reikšmingą dalį mokėjimuose už šildymą. Tuo tarpu, negautos pajamos už lengvatinį PVM rodo taip pat, kad valstybė dėl šitų pastatų praranda lėšas. Pavertus tai į milijonus, per metus susidaro apie 200 mln. litų“, - skaičiuoja specialistas.

Esą per ketverius metus dėl to valstybė prarado apie 800 mln. litų biudžeto pajamų. Šiuo metu šildymui taikomas 9 proc. PVM, kai daugumai kitų prekių ir paslaugų taikomas 21 proc. PVM.

„Tai kelia ir „Sodros“ problemas, ir biudžeto problemas, ir visas kitas neigiamas pasekmes, susijusias su šituo neveiklumu“, - dėstė jis.

Valdas Lukoševičius

V. Lukoševičius tikina, kad dabar ekonominė motyvacija renovacijai yra itin didelė, nes prognozuojama, kad per ateinantį šildymo sezoną šilumos kainos didės, kartu augs ir gyventojų bei valstybės išlaidos. Tačiau daugiabučių gyventojai yra neorganizuoti ir nepasitiki renovacijos procesu ir rezultatais.

„Vadinasi šituos du aspektus turėtų aktyviau spręsti valstybė – į renovaciją reikėtų įdarbinti ne tik sutaupymus už energiją, bet taip pat įdarbinti ir žmonių, ir valstybės išlaidas, tas, kurias šiandien skiriame PVM kompensacijai ir socialinėms išmokoms“, - sakė jis.

Dėl to siūloma aktyviau renovacijos imtis valstybiniu lygmeniu, t.y. savivaldybėms su valstybės pagalba.

„Turėtų būti parinkti pastatai, patys prasčiausi, kur renovacija net nekvepia ir išlaidos yra didžiulės tiek žmonių, tiek valstybės ir savivaldybėms, kaip atsakingoms už pastatų parką konkrečioje teritorijoje, imtis iniciatyvos ir organizuoti šiuose pastatuose renovaciją. Tam tikslui, manome, turi būti paskelbta riba, kartelė, nuo kokio lygio tie pastatai yra pripažįstami energetiškai neefektyviais ir būtini renovuoti, o tada reikėtų centrinės valdžios sprendimų: turi būti nuspręsta dėl prievolinės renovacijos, t.y. visa valstybės parama skiriama tik renovacijai, nebe švaistymui, nebe energijos naudojimo finansavimui, o tik renovacijai“, - teigė V. Lukoševičius.

Valstybė imdamasi atsakomybės už renovacijos procesą, anot jo, pašalintų gyventojų nepasitikėjimą renovacijos procesu.