Smiltynėje netoli antrosios perkėlos stovėjęs buvusios sovietų armijos pasieniečių poilsio namelis nugriautas paskutinis. Tai truko vos porą valandų. Specialistai sako, kad darbus sunkino tai, kad saugant aplinką teko naudoti ratinę techniką.
„Su kita technika galima čia sugriauti ir greičiau, bet su ja neįmanoma privažiuoti nepažeidžiant miško“, – sako Eduardas Jurjonas, UAB „Klaista“ darbų vadovas.
„Čia tik atliekami darbai su technika, bet reikės ir rankinio darbo, viską išlyginti, išgrėbti, išrinkti kiekvieną plytgalį. Paskui ateis komisija iš Vilniaus priimti šituos darbus“, – pasakoja Rimvydas Norkus, UAB „Klaista“ direktorius.
Statinių griuvėsiai perdirbami į skaldą, kuri bus panaudota keliams tvarkyti.
Per porą savaičių Pajūrio regioninio ir Kuršių Nerijos nacionalinio parkų teritorijose nugriauta dvylika karinių objektų – vadavietė, stebėjimo pastatai, šaudyklos bunkeriai. Be šeimininkų likę statiniai ne tik gadino aplinką, bet ir kėlė grėsmę poilsiautojams.
„Neimant to, kad šitie pastatai stovėjo valstybinėje žemėje, vis tiek reikėjo paskelbti spaudoje, ieškoti galimų savininkų, ir tiktai gavus teismo sprendimą juos griauti, buvo imtasi tokių ryžtingų veiksmų“, – teigia Tomas Tukačiauskas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorius.
Iš Europos Sąjungos fondų finansuojami darbai kainavo per 200 tūkst. litų. Pasak aplinkosaugininkų, nugriauti visi žinomi kariniai objektai, tačiau sovietmečiu dėl slaptumo jie nebuvo žymimi žemėlapiuose.
Todėl jų gali būti ir daugiau. Vienas toks bunkeris, užpustytas smėlio, jau aptiktas Nidoje.
