Verslininkai – neaktyvūs
Klaipėdos politikai verslininkus pamalonino prieš penkerius metus, kai patvirtino tvarką, pagal kurią įmonės gali gauti NT mokesčio lengvatų.
Taip siekta atgaivinti senamiestį. Tad galimybė mokėti mažesnius mokesčius ir buvo suteikta tik miesto širdyje veikiančioms įmonėms.
Tikėtasi, jog kursis įvairios meno dirbtuvės, galerijos, parduotuvėlės, o kavinės leis turistams nemokamai pasinaudoti tualetu.
Dar po kelerių metų miesto tarybos nariai nusprendė, jog už gerus darbus į NT mokesčio lengvatas gali pretenduoti ne tik senamiesčio, bet ir visos centrinės miesto dalies verslininkai.
Tačiau NT mokesčio lengvatų suteikimo tvarka, kuri galioja tik Klaipėdoje, nepasiteisino. Tai konstatavo patys senamiesčio verslininkai, ir visuomenininkai, ir valdžios atstovai.
Todėl politikų pavedimu šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri vertina galiojančią lengvatų suteikimo tvarką. Verslininkai buvo kviečiami teikti pasiūlymus, tačiau jų sulaukta vos kelių.
Tingi tvarkyti dokumentus
„Verslo bendruomenė nelabai tikisi gauti mokesčių lengvatų arba tiesiog neturi poreikio jų gauti. Verslas juk kuriamas ne tam, kad sulauktų paramos ar pašalpų, o užsidirbtų. Nekilnojamojo turto mokestis nėra tas pagrindinis veiksnys, kuris formuoja verslo aplinką“, – teigė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Aras Mileška.
Jis pats ir verslininkai pageidautų, jog į egzistuojančią tvarką dėl NT mokesčių lengvatos vėl būtų įtrauktas punktas, kad ji suteikiama už renginių organizavimą.
„Senamiesčio gaivinime renginiai yra vienas didžiausių akcentų, o lengvata už jų organizavimą yra panaikinta. Manau, ši klaida turi būti ištaisyta, tačiau taip pat reikia aiškiai apibrėžti, už kokius renginius kokios lengvatos taikomos“, – tvirtino A.Mileška.
Lengvatų teikimo senamiesčio verslininkams tvarką jis vertino nepatenkinamai. „Per metus tą pašalpą gauna keliasdešimt verslininkų, kai jų mieste yra tūkstančiai. Be to, vidutinė lengvatos suma yra apie 3 tūkst. litų, o tai – juokas. Užtat daugelis verslininkų net tingi užsiimti popierizmu“, – neslėpė A.Mileška.
Reikia prašyti malonės
Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht pripažino tai, kas akivaizdu – NT lengvatos, suteiktos verslininkams, norimo rezultato nedavė, nes senamiestyje iki šiol trūksta gyvybės.
„Tačiau jei verslininkams teks mokėti 100 proc. nekilnojamojo turto mokestį, tuomet verslas visai sunyks. Nekilnojamojo turto mokestis senamiestyje yra 5-6 kartus didesnis nei kitose miesto vietose, o žmonių pritraukimas į centrą yra labai menkas, todėl verslininkams ir reikia lengvatų“, – aiškino E.Odebrecht.
Pastebėjus, jog tomis lengvatomis naudojasi mažai verslininkų, tad gal jos net nereikalingos, pašnekovė tvirtino, kad gauti lengvatą yra labai sudėtinga.
„Jos turi prašyti tarsi kokios malonės ir jei nesi nusipelnęs ar miesto tarybos narys, tai klerkas gali atmesti tavo prašymą net nenagrinėjęs. Niekur pasaulyje nemačiau tokios valdžios, kuri taip nemylėtų savo verslininkų“, – apmaudo neslėpė E.Odebrecht.
Grabaliojasi kaip šuniukai
Ji tvirtino, kad dalis senamiesčio verslininkų jau seniai būtų atsisakę savo verslo, pardavę pastatus, tačiau NT kainos senamiestyje tokios, kad rasti jam pirkėjų neįmanoma.
„Visi eitų ir išeitų, bet dabar priversti turėti savo turtą ir juo kažkaip rūpintis. Kaip šuniukai šulinyje grabaliojasi į kraštelius, kad krūminių dantų neapsemtų“, – ironizavo E.Odebrecht.
Paklausta, kaip ji pati elgtųsi, jei būtų jos valia, pašnekovė teigė, jog darytų eksperimentą – visiems senamiesčio ir centrinės miesto dalies verslininkams suteiktų NT mokesčių lengvatų. Mažesnes patalpas turinčioms įmonėms tokio mokesčio apskirtai nereikėtų mokėti, o didesnės turėtų mokėti pusę sumos.
„Taupyti ne visada yra gerai. Geriau uždirbti, o tada taupyti. Todėl ir siūlau tokį eksperimentą – suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas visiems verslininkams kelerius metus ir, aišku, kartu parengti bei įgyvendinti kompleksinę turizmo plėtros programą“, – siūlymą pateikė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė.
Biudžetui – skaudulys
Miesto tarybos narys bei Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Vidmantas Plečkaitis įsitikinęs, jog į NT mokesčio lengvatas turėtų pretenduoti visi Klaipėdos verslininkai, o ne tik dirbantys senamiestyje ar centrinėje miesto dalyje.
„Kuo senamiesčio verslininkai yra geresni už tą, kuris vargsta Šilutės plente? Visada pasisakiau už nevienodas sąlygas verslui“, – teigė V.Plečkaitis.
Lengvatų norintys gauti verslininkai miestui privalėtų atsilyginti.
„Negalima į viską žiūrėti tik buhalterių akimis. Gal verslininkas, kuris žinos, kad turės teisę gauti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų, kvartale, kuriame dirba, įrengs vaikų žaidimo aikštelę“, – galimų iniciatyvų bandė įžvelgti V.Plečkaitis.
Tačiau jo samprotavimus apie lengvatas visiems Klaipėdos verslininkams nukirto uostamiesčio savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė.
„Jei būtų tvarka, kad nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų galėtų gauti visi verslininkai, tai būtų per didelė našta miesto biudžetui“, – neslėpė J.Uptienė.
Ji pabrėžė, jog ir lengvatos senamiesčio verslininkams yra skaudulys miesto biudžete. Per penkerius metus dėl suteiktų lengvatų į Klaipėdos iždą nepateko daugiau nei pusė milijono litų.
Darbo grupė, analizuojanti NT mokesčio lengvatas, siūlymus, kaip tobulinti galiojančią tvarką, turi pateikti iki balandžio 15-osios.
Komentaras
Alina Velykienė, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja
2007-aisiais nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos buvo orientuotos į turistų srautų pritraukimą: fasadų kompleksinis sutvarkymas, mažosios architektūros elementai, viešieji renginiai (organizuojami verslininkų), meno, kultūros, sporto parduotuvių, lauko kavinių paslaugų teikimas. Tačiau įvertinti socialinį ir ekonominį suteiktų lengvatų efektą yra pakankamai sudėtinga. Pasikeitusi šalies ekonominė situacija atsiliepė ir Klaipėdos biudžetui. Dalies mokesčių lengvatų atsisakoma, nes jų sąskaita gaunama visuomeninė nauda yra neproporcingai maža. Pavyzdžiui, lengvata, susijusi su renginių organizavimu, nepateisino verslininkų lūkesčių – lėšos, skirtos renginiams organizuoti, nedavė norimo rezultato, žmonių srautai buvo per maži. Susitikimuose su verslininkais tenka girdėti, kad nekilnojamojo turto lengvatomis senamiesčio neatgaivinsime, būtina steigti kultūros, rekreacinius, turizmo objektus. Šiuo metu rekonstruojamas Kultūros fabrikas (buvęs tabako fabrikas), svarstoma galimybė įkelti menininkus į buvusią Vydūno mokyklą, į vieną senamiesčio pastatų (buvusi moterų poliklinika) po rekonstrukcijos turi įsikelti Vakarų Lietuvos verslo kolegija, kas iš esmės užtikrintų tam tikrą žmonių srautą senamiestyje visais metų laikais. Ateityje galima būtų teikti miesto tarybai svarstyti tik tokių veiklų kompensavimą lengvatomis, kurios duotų aiškią visuomeninę naudą, pavyzdžiui, prisidėjimas prie vaikų žaidimo aikštelių įrengimo, viešųjų erdvių sutvarkymo. Ieškoma galimybių pritraukti privačių investicijų į viešąsias erdves, tačiau iniciatyvų atsiranda labai mažai.
Galiojantys nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) lengvatų dydžiai
Veiklos rūšis Senamiestis Miesto centras
Meno ir dailieji amatai 100 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt 50 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt.
Meno galerijos 100 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt 100 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt.
Kompleksinis stogo ar fasado sutvarkymas 100 proc. darbų sumos, bet ne daugiau nei už 3 metus deklaruotinos NTM sumos 30 proc. darbų sumos, bet ne daugiau nei už 3 metus deklaruotinos NTM sumos.
Mažoji architektūra 50 proc. įrengimo sumos, bet ne daugiau nei už 3 metus deklaruotinos NTM sumos 50 proc. įrengimo sumos, bet ne daugiau nei už 3 metus deklaruotinos NTM sumos.
Mažos kavinukės 50 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt 30 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt.
Mažos parduotuvės* 50 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt 30 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt.
Kepyklėlė, lauko kavinė, konditerija, sporto ir turizmo prekių pardavimas ir nuoma 50 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt 30 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt.
Kavinės, siūlančios tradicinių gaminių 50 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt 30 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt.
Viešieji tualetai 600 litų per metus –
Poilsio, sporto ir sveikatingumo veikla 50 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt –
Turizmo agentūrų veikla 50 proc. NTM, bet ne daugiau nei 10 tūkst. Lt –
*nuo 2012 metų mokestinio laikotarpio netaikoma juvelyrinėms, padėvėtų rūbų ir padėvėtos avalynės mažoms parduotuvėms.
Suteiktų NTM lengvatų suma
Už 2006 m. – 127 tūkst. 40 Lt
Už 2007 m. – 40 tūkst. 115 Lt
Už 2008 m. – 69 tūkst. 803 Lt
Už 2009 m. – 177 tūkst. 141 Lt
Už 2010 m. – 96 tūkst. 850 Lt
