Pokyčiai – nuoseklūs

Apie atsinaujinančius energijos išteklius kalbama daug. Viskas lyg ir elementaru: žinoma, geriau naudoti tai, kas neišsenkama ir nekenkia aplinkai, negu būti priklausomiems nuo kuro tiekėjų, piktintis aukštomis jo kainomis ir kartu fiksuoti žalą gamtai bei žmonėms. Vis dėlto perėjimas prie atsinaujinančios energetikos – ilgas procesas, kurį galima įgyvendinti tik mažais žingsneliais.

Europos Parlamento ir Europos Tarybos nariai pateikė direktyvos dėl energinio pastatų naudingumo redakciją, pagal kurią perėjimas ir turėtų vykti nuosekliai, pamažu. Nuo 2012 metų architektai projektuodami namus privalo nurodyti bent du energijos tiekimo būdus ir motyvuoti, ar šie nekenksmingi aplinkai. Iki 2020-ųjų, laipsniškai griežtinant reikalavimus, tikimasi pasiekti galutinį tikslą – kad būtų statomi tik mažai energijos naudojantys ar nulinės energijos namai.

Visos Europos Sąjungos (ES) šalys yra įsipareigojusios iki 2020 metų sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją bent 20 proc., palyginti su 1990-ųjų lygiu. Pastatuose išeikvojama 40 proc. visos ES sunaudojamos energijos, ir šis sektorius dar plečiasi, todėl jį pertvarkant galima tikėtis geriausių rezultatų.

Pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Tomo Baranausko, vadovaujantis naująja direktyva, ES valstybės turi užtikrinti, kad prieš pradedant statyti naujus pastatus būtų apsvarstyta, ar ypač naudingos alternatyvios sistemos, jeigu tokių yra, yra pagrįstos techniškai, aplinkosaugiškai bei ekonomiškai, ir į tai turi būti atsižvelgta. Remiantis direktyva, turėtų būti nagrinėjami tokie variantai: atsinaujinančių išteklių energija grindžiamų decentralizuotų aprūpinimo energija sistemų, kogeneracijos, centralizuoto arba grupinio šildymo ar vėsinimo sistemų (ypač tais atvejais, kai jos visiškai ar iš dalies grindžiamos atsinaujinančių išteklių energija), šilumos siurblių įrengimas.

Specialistas pabrėžė, kad analizė turi būti atliekama ne tik projektuojant konkretų pastatą – ji turės būti atliekama visuose vienoje vietovėje esančiuose prie sistemos prijungtuose pastatuose. „Kaip ir šiuo metu, pirminės analizės atliekamos parenkant atskirų vietovių, miestų ar jo dalių aprūpinimo energija būdus, tai yra rengiant specialiuosius šilumos ūkio planus“, – aiškino T. Baranauskas.

Riboja sąnaudos

Ar naujieji reikalavimai atitinka Lietuvos realybę? Statybos inžinierė, NVO Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos direktorė Ramunė Matijošienė įžvelgė reikalavimų trūkumą: „Kokybiškai teikti siūlymus, susijusius su aplinkai nekenksmingiausiais energijos tiekimo būdais, galėtų tik specialistai, išmanantys šią sritį. Bet pasitelkus juos į pagalbą didėtų projekto kaina, juolab kad užsakovas turi gauti ir montavimo bei eksploatavimo išlaidų sąmatą, kad turėtų galimybę rinktis. Jei užsakovas jau turi savo nuomonę apie kainą, šis reikalavimas bus įvykdomas tik formaliai.“

R. Matijošienei antrino architektas, projektų vadovas Tomas Kučinskas. „Nors alternatyvūs energijos tiekimo būdai suteikia galimybių tam tikrą sezoną rinktis ekonomiškesnį energijos šaltinį, dėl dviejų energijos šaltinių projektavimo didėja sąnaudos, nes sukuriama papildoma jo dalis, pridedamas naujas intelektinės vertės vienetas rengiant ir taip sudėtingą lietuvišką projektą. Norint suderinti dvi inžinerines sistemas didėja automatizavimo poreikis, o tai – irgi išlaidos.“

Šio architekto nuomone, Lietuvos visuomenė dar nėra subrendusi ir pasiruošusi projektuoti namus su dviem varikliais, juolab kad visuomeninių išteklių taupymo kultūra dar nėra išplėtota, vyrauja samprata: po manęs nors ir tvanas, noriu čia ir dabar.

Viskas galėtų būti kitaip, jei žmonės gautų pakankamai informacijos apie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo galimybes, jų atsiperkamumą. Gal tada šie neatrodytų neįkandami. „Kitaip dažnas pastato savininkas ieškos būdų, kaip įrengti antrą energijos šaltinį“, – prognozavo T. Kučinskas.

Jei ne minėtos aplinkybės, Lietuvos architektai, įsitikinęs T. Kučinskas, projektuotų moderniausius, ekologiškiausius ir nekenksmingiausius aplinkai pastatus. Tiesa, jis pripažįsta, kad nors noras būti pažangiu architektu skatina susipažinti su naujausiais pasiekimais projektuojant pastatus, tai daryti pasirengę ne visi specialistai.

Gal tikrai per brangu?

Kalbėdami apie būsimus pokyčius specialistai pabrėžia, kad kitokie energijos tiekimo būdai bus taikomi tik tada, jei tai bus ekonomiškai pagrįsta. Jei kuris nors asmuo įrodys, kad statyti įprastas sistemas jam yra kur kas pigiau, savo įpročių galės nekeisti. Tad ar nenutiks taip, kad bus priimtas sprendimas, jog pokyčiai per brangūs, ir viskas liks kaip buvę?

T. Kučinskas mano, kad visos problemos bus išspręstos, kai atsinaujinančios energijos įsisavinimas taps gyvenimo būdu, o ne alternatyva, kai kadaise neįsivaizduotas ar nepriimtinas atrodęs sprendimas bus pasirenkamas daug nė nemąstant – juk tai bus visuotinai priimta norma.

Architektas neskuba spėlioti, kas bus, jeigu bus. Įsitikinęs yra tik tuo, kad kol statybų reglamentavimo įstatymuose nėra aiškiai parašyta, jog projektuotojas privalo rinktis energiją tausojančius, atsinaujinančius šaltinius, projektavimo traukinys nepajudės. Taip pat labai svarbu kontroliuoti tokių reglamentų vykdymą ir priežiūrą.

T. Kučinskas džiaugiasi aptikęs teigiamų ekologijos diegimo požymių statybos projektavimo reglamentuose. Pavyzdžiui, nuo 2010 metų spalio Statybos įstatyme esančią naują sąvoką „Pastato atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas“.

„Ši sąvoka įtraukta pirmiausia galvojant ją pritaikyti šiltinamų senų daugiabučių pastatų programoms, tačiau tai ir konkreti nuostata, susijusi su ateities energijos taupymo tikslais“, – aiškino architektas.

Vis dėlto R. Matijošienė įsitikinusi, kad jei valstybė neskatins užsakovų ir pastatų energijos taupymas bus kaip dabar – tik entuziazmo klausimas, kalbėti apie masinį tokių priemonių naudojimą bus visiškai nerealu.

Rengiasi permainoms

Aplinkos ministerijos atstovai įsitikinę, kad pereinant prie naujų reikalavimų problemų dėl specialistų trūkumo neturėtų kilti, o šalies statybos įmonės yra tinkamai pasirengusios dirbti pagal naujus reikalavimus. „Lietuvos statybininkų asociacijos atstovai ne kartą konstatavo, kad didesni energinio pastatų naudingumo reikalavimai šios srities įmonėms nekelia didelių sunkumų, juolab kad dėl tokių reikalavimų technologiniai bendrųjų statybos darbų procesai kinta nedaug. Lietuvoje atsiranda vis daugiau įmonių, kurios specializuojasi projektuoti ir montuoti būtent atsinaujinančios energijos išteklius naudojančias sistemas“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas T. Baranauskas.

Architekto T. Kučinsko nuomone, visos potencialiai pelningos sritys, jei tik tokių atsiras, bus žaibiškai užpildytos – jokiame versle nelieka vakuumo: „Energinio sertifikavimo srities neseniai net nebuvo. O šiandien jau turime konkurencingai veikiančią rinką. Atsinaujinančios energijos specialistai Lietuvoje rengiami jau kurį laiką. Statybos įmonės nėra svarbiausia grandis diegiant atsinaujinančią energiją. Pirmoji grandis statybų procese yra projektuotojai, pirmasis impulsas – idėja.“

Trūksta profesionalų

Atsinaujinančios energetikos srityje dirbančios įmonės kol kas didelio specialistų antplūdžio nesulaukia – darbuotojus tenka ugdyti patiems. Bendrovės „Saulės šiluma“ direktorius Gytis Skrinska pasakojo pats pradėjęs nuo saviveiklos. „Eksperimentavau, kai savo namuose stačiau vakuuminį saulės kolektorių – dariau taip, kaip sugebėjau. Dirbau bendrovėje, rengiančioje šildymo sistemas, kur visi kiti aplink irgi buvo savamoksliai. Pradėjęs savo verslą supratau, kad nėra kito kelio, kaip tik ieškoti žmonių dar profesinėse mokyklose ir pradėti juos mokyti pačiam“, – pripažino G. Skrinska.

Beje, pastaraisiais metais jis pastebi, kad lietuviai itin domisi saulės energija. Tiesa, tai, jo nuomone – ne tiek rūpinimasis gamta, kiek racionalūs skaičiavimai: „Dujų kainos kyla, sąskaitos už šildymą milžiniškos – žmonės ieško alternatyvų. Daugelis lietuvių į jas dar žiūri skeptiškai, nes jiems atrodo, kad Lietuvoje saulės nėra pakankamai. Žinoma, mums reikia kitokių, kur kas efektyvesnių kolektorių negu, pavyzdžiui, Turkijoje. Jų vežamės iš Kanados – ten tokios sistemos seniai naudojamos. Ir, laimė, vis daugiau žmonių nusprendžia pasidomėti šia galimybe.“

Įstatymai – tik pradžia

Visi pašnekovai sutaria, kad siekiant pasinaudoti plačiomis pastatų energijos taupymo galimybėmis labai svarbu tinkamai sureguliuoti teisinę bazę, tačiau vien to nepakanka. Būtina keisti visuomenės požiūrį ją tinkamai informuojant. Juolab kad yra ir kita energiškai taupių namų eksploatavimo pusė.

„Naujame, mažai energijos naudojančiame gyvenamajame name sumontavus tegul ir labai ekologišką, pažangią, taupią inžinerinę įrangą, būtina ką nors programuoti, suvesti parametrus, neužmiršti pakeisti filtrus, stebėti rodmenis, galų gale bent kartą per mėnesį ropštis ant stogo ir nuo saulės elementų valyti apnašas. Taip pat privalu šias sistemas išmanyti. Taip eksploatavimo sąnaudos ir didėja. Viskas turi būti daroma pamažu, apgalvotai, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus interesus“, – tikino T. Kučinskas.

Pasiekimu turi būti laikomas kiekvienas žingsnis į priekį. „Atsinaujinančios energijos tikslų reikia siekti kartu gerėjant ekonominei situacijai. Apie žalą aplinkai pirmiausia reikia supažindinti vaikus, jaunimą – čia trūksta darnios kryptingos sistemos. Namų ūkiai vangiai perpranta atliekų rūšiavimo įpročius, ką ir šnekėti apie energijos perdirbimą. Paklauskite praeivio gatvėje, ar jis galėtų perdirbti tualete nuleistą vandenį, rinkti lietaus vandenį, naudoti antrinį produktą. Ko gero, jis jus palaikys kvaištelėjusiu ekologu. Mūsų bendruomenė stokoja tolerancijos rinktis alternatyvą, vis dėlto turime ją skatinti patikėti atsinaujinančios energijos nauda“, – ragino architektas.

Pamirštama apie taupymą

Bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska irgi sutinka, kad energijos kainos neišvengiamai kils. „Kainų šuoliai paliečia ne tik statybų sferą, bet ir didelę vartotojų visuomenės dalį, todėl diegiama vis daugiau pažangių atsinaujinančios energijos gavybos būdų. Vis dėlto neturi būti pamirštama ir apie taupymą“, – sakė dr. A. Buska.

Anot jo, kiekvienas investuotojas į ekologinės pusiausvyros užtikrinimą ne tik tikisi gauti finansinę naudą, bet ir jaučia teigiamą grįžtamą aplinkos atoveiksmį: išsiskiria mažiau anglies dvideginio, mažiau sunaudojama energijos, mažesnės būna ir energijos išlaidos. Norint pasiekti aukštus rezultatus, reikia rinktis efektyvesnę modernių technologijų įrangą energijai ir šilumai gaminti. Taip pat daug energijos galima sutaupyti užtikrinant, kad šilumos būtų prarandama kuo mažiau. Šiuo atveju izoliacinių medžiagų galimybės nėra iki galo atskleistos. Tinkamas projektavimas ir gerai parinkta izoliacinė medžiaga yra tai, ko reikia.

„Ypač energiškai naudingų pastatų, kuriuose neatsinaujinančios energijos naudojimas yra beveik lygus nuliui arba labai mažas ir kuriuose didžiąją naudojamos energijos dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, projektavimas bei statyba yra visuotinis ES prioritetas ir vienas klimato politikos tikslų. Nauji pastatai turi ilgalaikį poveikį ekonomiškumui ir aplinkai, tačiau sudaro tik dalelę visų objektų. Kur kas daugiau galėtų būti padaryta siekiant pagerinti energijos naudojimo efektyvumą esamuose pastatuose“, – kalbėjo dr. A. Buska.

Jo nuomone, per daug žmonių klaidingai mano, kad investuoti į energijos taupymą – labai brangu. Tiesa yra tai, kad energiją švaistyti nėra pigu – tai kainuoja milijardus eurų, milijardus tonų oro teršalų. Daugelio senų pastatų sąskaitas už šildymą galima lengvai sumažinti, pasitelkiant energijos naudojimo efektyvumą didinančias technologijas ar alternatyvius energijos būdus.

„Šiandien jau statome naujus namus, kuriems šildyti reikia 70 proc. mažiau energijos. Šių gerai apšiltintų pastatų vidaus klimatas – geresnis, o per visą namo eksploatavimo laikotarpį sutaupytos energijos išlaidos gerokai viršija nedidelę investiciją į efektyviau naudojamą energiją.

Visame pasaulyje pastatų statybai ir renovacijai išleidžiami milijardai, dar daugiau atseikėjama viduje esantiems daiktams ir jų apsaugai. Nepaisant akivaizdaus rūpinimosi pastatų sauga, vienas dalykas itin dažnai neįvertinamas – pastato konstrukcijoje naudojama izoliacija, atliekanti svarbiausią pasyviosios saugos nuo gaisro vaidmenį.

Priklausomai nuo parinktų sprendimų, medžiagų tinkamumo įvertinant pastato paskirtį ir finansines galimybes galima užtikrinti ilgalaikį konstrukcijų patvarumą, vidaus komfortą bei saugumą“, – priminė „Rockwool“ techninis vadovas.