Prieš kelis mėnesius paskelbtoje valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės ataskaitoje įspėjama, kad Lietuvoje galiojanti statybų srities įmonių ir specialistų atestavimo tvarka – Aplinkos ministerijos išduodamas ir teisėtai jų veiklai būtinas kvalifikacijos atestatas – neužtikrina tinkamos darbų kokybės.

„Didžiausias atestavimo sistemos trūkumas, kad ji nepasiekia pagrindinių savo tikslų, t. y. neužtikrina tinkamos statybos darbų kokybės ir neapsaugo pagrįstų užsakovų interesų. Siekdami šių tikslų pasiūlėme pasinaudoti ilgamete kitų valstybių: Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Danijos – patirtimi. Ten nėra privalomojo atestavimo – taikomos efektyvios privalomojo draudimo, išsamios informacijos apie statybos subjektų praeities veiklą teikimo vartotojams ir kitos priemonės“, – „Statybai ir architektūrai“ VK išvadas ir rekomendacijas paaiškino Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius (veiklos auditui) Remigijus Bieliauskas.
Vietoj atestavimo VK pasiūlė praplėsti privalomojo statybų srities civilinės atsakomybės draudimo ribas, kad jos ir apimtų užsakovui padarytą žalą, ir užtikrintų statybų kokybės kontrolę.

Pasak R. Bieliausko, šis siūlymas pagrįstas naudos užsakovams ir vartotojams motyvais: „Lietuvoje taikomas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas šiuo metu neapsaugo užsakovų interesų, todėl siūlome praplėsti jo ribas. Kai kuriose užsienio valstybėse toks modelis puikiai veikia.“

Tik proceso detalė

Plačiai aptarinėtos VK audito išvados skamba logiškai, be to, institucija ne vien kritikuoja, bet ir siūlo tam tikras išeitis. Tačiau statybų rinkoje kilo sujudimas – manoma, kad tokiomis iniciatyvomis bus dar labiau išbalansuoti ir taip netvirti statybų rinkos pamatai.

„Iš viso sudėtingo statybų proceso VK įvertino tik atestavimo sistemą. Bet vien ši sistema negali užtikrinti statybos darbų kokybės – taip nėra ir būti negali“, – įsitikinęs Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka. Jis spėja, kad VK auditoriai šįkart praslydo paviršiumi, analizei pasirinkdami vieną iš daugelio statybų proceso etapų ir kontrolės grandžių.

„Statyba yra sudėtingas kompleksinis procesas, apjungiantis įvairių rinkos dalyvių pastangas, taip pat kokybės užtikrinimą. Tai yra valstybės įstatymai, reglamentai, nuostatai, įvairūs kiti teisės aktai, standartai. Šis procesas prasideda nuo vizijos, idėjos, tęsiasi projektavimo etapu, įgyvendinimu, statyba ir baigiasi eksploatavimu. Kiekvienam etapui taikomi tam tikri reikalavimai, prisiimama tam tikra atsakomybė“, –
dėstė V. Šarka.

Jis priminė, kad ir Statybos įstatymas reglamentuoja projektavimo, ekspertizės etapus – jeigu bus teisingai suprojektuota, statybininkams liks tik įgyvendinti. „Tarkime, nuskambėjo skundas dėl statinio kokybės. Ar dėl to kaltas vien atestavimas?“ – retoriškai klausė vienas LSA vadovų.

VK, siūlydama keisti atestavimo tvarką, rėmėsi skaičiais: 2009 metais
69 proc. įsigijusiųjų iki 3,5 metų senumo butus buvo nepatenkinti statinio kokybe. Taip pat paminėta, kad atestavimo komisijos retai taiko poveikio priemones – nuo 2003 metų buvo panaikinti tik 12-os statybos įmonių atestatai.

Tačiau kitas pašnekovas, bendrovės „Senovė“ direktorius Audrius Kolka, priminė, kad nekilnojamojo turto statybų pakilimo laikotarpiu triūsė ne tik atestuotos bendrovės.

„Buvo nekilnojamojo turto plėtotojų, neturinčių jokių atestatų. Jie galėjo samdyti statybininkų, irgi jų neturinčių. Galėjo atsirasti ir tarpininkų, kurių misija buvo tinkamu laiku bankrutuoti. Pagaliau kas kaltas, jei pirkėjai susižavėjo ant šiukšlyno išdygusiu gipskartonio namu? Čia panašiai kaip su bankų paskolomis – juk niekas neverčia skolintis“, – komentavo A. Kolka.

Paslaugų teikėjų registras

V. Šarkos nuomone, Lietuvoje veikianti statybos darbų kokybės užtikrinimo sistema gana gerai reglamentuota. Nukreipti kritikos strėles vien į atestavimo tvarką – vienpusiškas požiūris, mano pašnekovas. Į atestavimo sistemą jis siūlė žvelgti kaip į tam tikrą registrą, kuris suteikia galimybę pasirinkti patikimą rangovą.

„Tokių registrų viena ar kita forma yra daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Tai gali būti ir valstybės, ir privačių struktūrų iniciatyvos, tačiau visų tikslas – toks pat: registruoti paslaugų teikėjus. Svarbiausi tokių registrų parametrai – patirtis, kvalifikacija“, – aiškino LSA vykdomasis direktorius. Jei atestavimo sistemos būtų atsisakyta, neturėdami tokio registro užsakovai būtų palikti rinktis tik iš to, ką patys žino. Paprasčiau tariant – klaidžiotų rūke.

„Reikia teisingai suformuluoti tikslus, tik tuomet vertinti procesą. Nekorektiška ištraukti vieną detalę ir pareikšti, kad dėl jos kenčia viso proceso kokybė“, – VK audito išvadas įvertino V. Šarka.

Nesveika konkurencija

Statybų bendrovės „Senovė“ vadovas A. Kolka – dar kategoriškesnis. „Jei norime dar didesnės krizės, pradėkime ką nors keisti. Matyt, valdininkai neturi ką veikti, jei svarsto tokius dalykus“, – dėstė pašnekovas. Anot jo, sumaištį statybų rinkoje kelia ne atestavimas, o kiti dalykai – pavyzdžiui, klestinti juodoji rinka.

„Statybos darbų kokybė priklauso nuo kainos. Esant nesveikai konkurencijai, bendrovės priverstos priimti kvailus sprendimus, taupoma bet kokiomis sąlygomis. Tie, kurie daugiausia dirba, nieko neuždirba“, – piktinosi A. Kolka. Jo įsitikinimu, dabartinė atestavimo tvarka yra logiška ir tvarkinga, jos tikrai negalima vadinti formalia.

Įmonės vadovas siūlė verčiau atkreipti dėmesį į kitus statybų proceso etapus, pavyzdžiui, projektavimą.

„Jei blogai suprojektuota, ką vargšas statybininkas padarys? Visi trūkumai pasimato, kai statinys jau stovi, bet tai nereiškia, kad kaltas statybininkas. Kur kas silpnesnė – projektavimo grandis, be to, neretai ir užsakovas nėra gana reiklus“, – įsitikinęs A. Kolka.

Reikia viešumo

VK neatrodo, kad dabartinė atestavimo sistema sukuria prielaidų patikimam registrui, apie kurį kalba V. Šarka, sukurti. R. Bieliausko vertinimu, šiuo metu Lietuvoje nustatyti reikalavimai norintiesiems gauti atestatus (išsilavinimo, patirties ir t. t.) yra labiau formalūs, negu atspindi tikrąją rangovo kvalifikaciją, jie neturi esminės svarbos jo veiklos kokybei. „Jei rangovas turi inžinerinį statybos išsilavinimą ir 2–3 metus vienokios ar kitokios patirties statybų srityje, tai dar nerodo jo darbo kokybės“, – pabrėžė VK atstovas.

Svarbiausia, kad atestuojančios komisijos neturi patikimų duomenų apie statybų srities subjektų veiklos trūkumus. Nesikeičiama informacija su teismais, nereglamentuotas informacijos apsikeitimas apie atestuojamus bei atestuotus subjektus tarp atestuojančių komisijų ir statybas prižiūrinčių institucijų. Auditoriai pastebėjo, kad į viešumą nekeliama informacija apie pažeidimus, todėl užsakovai negali įvertinti statybų srities subjektų kvalifikacijos.

„Daugelyje užsienio valstybių klausimą, ar konkretaus statybos subjekto kvalifikacija yra tinkama, įvertinęs galimą jo veiklos riziką sprendžia pats darbų užsakovas arba draudimo kompanija, kuri prisiima atsakomybę už šio rangovo padarytų nuostolių kompensavimą. Sutikite, žinios apie statybos subjekto veiklos kokybę praeityje geriausiai atspindi jo kvalifikaciją. Šiuo metu tokia informacija mūsų šalyje nerenkama ir nekeliama į viešumą. Manome, kad tokią duomenų bazę reikėtų sukurti“, – dėstė auditorius R. Bieliauskas.

VK savo siūlymą grindžia ir Ekonominio bendradarbiavimo bei plėtros organizacijos išvada, kad atskleisti informaciją apie verslo subjektus yra viena svarbiausių vartotojų apsaugos ir skaidrumo didinimo priemonių. „Viešumo principas taikomas ilgametes statybų tradicijas turinčiose pasaulio valstybėse. Šiuo keliu patariame eiti ir Lietuvai“, – sakė valstybės kontrolierė G. Švedienė.

Statybų rinkos dalyviai dėl šio aspekto VK neprieštarauja – užsakovams turi būti suteikta galimybė susipažinti su visa informacija apie statybos specialistų ir įmonių veiklą, įvertinti jų kompetencijas.

„Informacijos apie pažeidimus iš tiesų trūksta – tai gana silpna vieta“, – pripažino LSA vykdomasis direktorius V. Šarka.

„Viešumas niekada niekam nepakenkė, atsakomybė statybos bendroves verčia pasitempti“, – sutiko ir bendrovės „Senovė“ vadovas A. Kolka.

Kliūtis užsieniečiams

VK išvadose teigiama, kad dabartinė atestavimo tvarka gali riboti užsienio kompanijų dalyvavimą Lietuvos statybų rinkoje.

„Audito metu bendravome su ne vienu tarptautiniame statybų versle dalyvaujančiu subjektu, išgirdome neigiamą užsienio rangovų nuomonę apie atestavimo tvarką Lietuvoje. Abejonių nebeliko pamačius oficialius Didžiosios Britanijos ir Ispanijos ambasadų Vilniuje, Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerijos bei Danijos statybos asociacijos raštus, kuriuose nurodyta, kad jų šalyse nėra privalomojo statybos subjektų atestavimo. Tai, kad Lietuvoje jis numatytas, tampa kliūtimi užsienio kompanijoms dalyvauti konkursuose mūsų šalyje“, – aiškino R. Bieliauskas.

Jis pasiūlė įsivaizduoti situaciją, kai tarp konkurso sąlygų užsienio rangovas pamato reikalavimą pateikti kažkokius tik Lietuvoje išduodamus atestatus ar pažymas, kokių kitose šalyse niekas anksčiau neprašydavo. „Tokios procedūros reikalauja papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Taigi tokia atestavimo tvarka užsienio rangovus neskatina domėtis Lietuva ir leidžia statybų rinkai iš dalies apsisaugoti nuo užsienio konkurencijos. O tai gali sudaryti sąlygas vietos rangovams nepagrįstai didinti darbų kainas“, – mano VK atstovas.

Valstybinio audito ataskaita „Statybų srities specialistų ir įmonių atestavimas“ buvo pateikta LR Seimo Audito komitetui, LR Vyriausybės kanceliarijai ir LR aplinkos ministerijai. Ji viešai skelbiama institucijos tinklalapyje www.vkontrole.lt.

„Nustatome problemas ir parodome galimus jų sprendimo būdus, teikiame rekomendacijas. Vyriausybė ir Aplinkos ministerija turi imtis konkrečių priemonių statybos srities subjektų kvalifikacijos vertinimo sistemai tobulinti ir darbų kokybei gerinti, o mes stebėsime, kaip įgyvendinamos mūsų rekomendacijos“, – reziumavo VK pareigūnas R. Bieliauskas.

Skuboti sprendimai – klaida
Edita MEŠKAUSKIENĖ, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė:

Kompetencijos stoka yra tik viena iš Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodytų nekokybiškai atliekamų statybos darbų priežasčių. Todėl manome, kad siūlymas panaikinti privalomą statybos specialistų ir įmonių atestavimą yra neadekvatus siekiamiems tikslams. Vienas pagrindinių atestavimo tikslų – užtikrinti, kad statybos specialistai ir įmonės atitiktų bent minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Atsisakius atestavimo būtų sudaryta galimybė statybos technine veikla verstis statybos srities išsilavinimo neturintiems žmonėms. Tai tik pablogintų statybos darbų kokybę.

Daugelyje brandžios demokratijos valstybių statybų įmonės savanoriškai kelia kvalifikaciją įvairiose profesinėse organizacijose, kurių išduoti kvalifikaciją patvirtinantys atestatai ar sertifikatai yra svarbus įmonės veiklos kokybės patvirtinimas vartotojams. Tokie santykiai šiose šalyse susiklostė pamažu, ne per vieną dešimtmetį. Lietuvos rinkoje dažniausiai vartotojų pasirinkimą lemia ne kokybės, bet mažiausios kainos kriterijus.

Šioje srityje mūsų šalis – dar plėtros kelyje, todėl atestavimas yra vienas vartotojų apsaugos kriterijų, leidžiantis bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugos interesus. Patirtis ir išsilavinimas yra būtinos sąlygos tiems, kurie dirba su sudėtingais projektais, todėl Lietuvoje atestuojami tik ypatingus statinius statantys specialistai ar įmonės.

Norintiesiems teikti išskirtines projektavimo ar statybos paslaugas nustatyti konkretūs kvalifikaciniai reikalavimai. Lietuvoje profesines statybos inžinierių žinias tikrina ir vertina aplinkos ministro įsakymu paskirtos profesinės organizacijos. Jeigu jos išduotų ir kvalifikaciją patvirtinančius atestatus, priartėtume prie daugelyje Europos valstybių egzistuojančio modelio. Tačiau eiti šia kryptimi reikėtų nuosekliai, nepriimant skubotų sprendimų.

Seime priimtas Statybos įstatymo 10, 14, 15, 17, 29 bei 431 straipsnių pakeitimo ir papildymo, taip pat įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymas Nr. XI-1427 (įsigaliojo nuo 2012 metų sausio 1 dienos), kuriame numatyti galiojančios fizinių asmenų, juridinių asmenų, kitų užsienio organizacijų, pageidaujančių vykdyti statybos veiklą ypatinguose statiniuose, atestavimo tvarkos pakeitimai. Manytina, kad priimant šį įstatymą buvo pareikšta ir politinė Seimo valia statybos srities subjektų atestavimo klausimu. Įstatyme neatsisakyta įmonių ar fizinių asmenų atestavimo principo, išskyrus panaikintą privalomą projektavimo įmonių atestavimą.

Atsisakyti statybos įmonių atestavimo galėtume tik įvertinę projektavimo įmonių atestavimo panaikinimo patirtį. Labai svarbus uždavinys – užtikrinti visuomenės saugos interesą. Statinys, pastatytas neužtikrinant esminių statinio reikalavimų, negarantuoja vartotojų saugos. Statiniui sugriuvus gali būti sunaikintas jame esantis turtas ar žūti žmonių. Sprendimai neturėtų būti radikalūs ir priimami skubos tvarka, todėl šiuo metu inicijuoti atestavimo panaikinimą netikslinga.

Ar tikėtina, kad šalyje atsirastų vieša duomenų bazė, kurioje būtų skelbiami statybų rinkos veikėjų pažeidimai? Manau, būtų netikslinga kurti atskirą duomenų bazę. Jau egzistuoja informacinė statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistema „Infostatyba“, ji yra tobulinama, jos funkcijos ir paslaugos plečiamos. Atkreipiame dėmesį, kad ir naujos informacinės sistemos kūrimas, ir esamos tobulinimas reikalauja lėšų, todėl kurti duomenų bazę galima tik turint tinkamą finansavimą.