„Paskolų litais palūkanos jau kurį laiką yra palankesnės nei paskolų eurais. Būsto paskolose litais akivaizdžiai ima viršų. Tai yra gerai, nes žmonės pajamas gauna litais ir logiška turėti paskolą litais, be to, pasiskolinę nacionaline valiuta mokėdami įmokas išvengia valiutų keitimo išlaidų“, – DELFI sakė „Swedbank“ banko Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Tokia tendencija buvo jaučiama visus praėjusius metus. Be to, pasak jo, bankai taip pat yra suinteresuoti skolinti litus, kurių perteklius šiuo metu jaučiamas rinkoje.
„Patiems bankams labiau apsimoka pasiskolinti litus, nes savo balansuose jie taip pat turi litus. Taigi netgi jeigu lito bazinė palūkanų norma yra aukštesnė negu euro, bankai taiko šiek tiek geresnę maržą litui“, – kalbėjo pašnekovas.
Anksčiau paskolos eurais sudarė maždaug 80 proc., dabar – apie 70 proc. visų būsto paskolų.
Kintamos būsto paskolų palūkanos litais šiame banke prasideda nuo 2,91 proc., o eurais – 3,58 proc.
Paskolų portfelis augo tik dėl skolinimosi litais
Lietuvos banko duomenimis, nuolat mažėjęs būsto paskolų portfelis atsigavo praėjusių metų viduryje, o per sausį-lapkritį ūgtelėjo 1 mln. Lt.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas sako, kad per vienuolika praėjusių metų mėnesių paskolų portfelio didėjimą lėmė išaugęs skolinimas litais.
„Minėtu laikotarpiu bankų būsto paskolų portfelis litais padidėjo 159,9 mln. Lt, o eurais ir kitomis valiutomis sumenko 158,9 mln. Lt, o tuo pačiu laikotarpiu prieš metus paskolų portfelis litais mažėjo 276,5 mln. Lt, o užsienio valiutomis padidėjo 95,5 mln. Lt“, – komentavo jis.
Pasak V. Rutkausko, šie pokyčiai patvirtina tendenciją, kad gyventojai yra jautrūs skolinimosi kainai.
Per visą banko stebėjimo laikotarpį tik praėjusių metų liepą ir rugsėjį būsto paskoloms litais buvo siūlytos mažesnės palūkanos nei paskoloms eurais.
Norą skolintis sumažino ir „Snoras“
Tuo metu banko „Nordea“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas sakė, kad jų banke didesnė dalis išduodamų būsto paskolų vis dar yra eurais. Tai lemia vis dar mažesnė tarpbankinių palūkanų norma eurais (EURIBOR) nei litais (VILIBOR).
Pusės metų EURIBOR šiuo metu sudaro 1,49 proc., o VILIBOR – 1,88 proc.
Tačiau jis pripažįsta, kad kituose bankuose, kurie turi daug indėlių litais, paskolų litais palūkanos yra kur kas palankesnės.
Pasak J. Marinsko, pažvelgus į naujai išduodamų paskolų statistiką, ji nėra džiuginanti.
Visoje Lietuvoje per lapkritį rinkoje buvo pasirašyta apie 127 mln. Lt naujų sutarčių, tai yra mažiau nei spalį ir rugsėjį, kai buvo paskolinta po 135 mln. Lt.
„Tai nėra labai būdinga pagal ankstesnių metų patirtį, nes paprastai metu pabaigoje būsto kreditų sandorių padaugėdavo. Tokį sumažėjimą galėjo lemti „Snoro“ įvykiai bei neramumai euro zonoje. Sausį taip pat nesijaučia aktyvumo, tai yra gana normalu, nes paprastai sausio mėnesis būna pats ramiausias busto kreditų prasme“, – kalbėjo J. Marinskas.
Šių metų būsto paskolų rinkos perspektyvos taip pat priklauso nuo neramumų euro zonoje.
„Jei euro zonos valstybėms pavyks rasti sprendimą, kuris suteiktų užtikrintumą, kad ekonominės problemos bus suvaldytos, tai ilgainiui teigiamai paveiks ir klientų lūkesčius. Kita vertus, griežtėjantys reikalavimai bankų veiklai ir kapitalui gali lemti būsto kreditų maržų didėjimą. Todėl įvertinus visus faktorius, mes nesitikime ypatingesnių pokyčių būsto kreditų rinkoje ir 2012 metais“, – prognozavo pašnekovas.
Jo teigimu, lapkritį įsigaliojusios griežtesnės būsto paskolų taisyklės didesnės įtakos klientams neturėjo, nes jau ir anksčiau žmonės skolintis ateidavo turėdami santaupų.
