„Šis įstatymas – tai kaulas savivaldybėms. Valstybė negalės padengti savivaldybių skolų, todėl jos galės surinkti daugiau pinigų iš žemės mokesčio. Nekilnojamojo turto plėtotojams ir pramonės įmonėms, kurios turi didelius sklypus, tai bus skaudus smūgis. Vienintelė viltis, kad savivaldybių tarybos turės sveiko proto ir nustatys minimalų tarifą“, – naują teisės aktą vertina Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius.
„Pagal naują įstatymo redakciją keičiasi tiek tarifas, tiek apmokestinimo bazė. Realiai pramonei ir verslui mokesčiai gali išaugti 200 kartų. Išimtis tik ūkininkai, kurie už dirbamos žemės arą mokės ne daugiau kaip 1 Lt. Tiesiog politikai pasakė, kad mūsų ekonominė veikla, susieta su žemės naudojimu, išskirtinė“, – dėsto Robertas Dargis, bendrovės „Eika“ direktorius.
Pagal įstatymą, jei bus taikomi didžiausi tarifai, įmonės turės mokėti 4 proc. mokesčius nuo žemės rinkos vertės ir dar 1 proc. už statinius. Pramonės įmonės iki šiol mokėjo iki 1,5 proc. nuo nominalios indeksuotos žemės vertės (ji daug kartų mažesnė už rinkos kainą) ir 1 proc. statinių vertės.
