Pasiūlė žemės už Skuodo
Penkiems Karklės senbuviams žemės reforma vis dar nesibaigia. Senųjų kuršių žvejų palikuonims jų protėvių turėti sklypai prie jūros negrąžinami, nes ten – draustinis.
Mainais jiems siūlyta žemė Plungės ar Skuodo rajonuose.
Nepasidavusiems tokiam valstybininkų šantažui išsiuntinėti pranešimai, kad už pajūryje turėtą žemę jiems bus sumokėta grynaisiais. Po tūkstantį litų už hektarą.
Tiksliau, po 10 litų už arą, kai komercinė vieno aro kaina toje vietoje siekia vidutiniškai 20 tūkst. litų.
Taigi valstybė iš senųjų karkliškių jų turėtą žemę tikisi išpirkti 2 tūkstančius kartų pigiau nei rinkos vertė.
„Tuos pinigus tegul patys pasiima. Gausiu tą tūkstantį, o ponai pasiims milijonus? Tegul nelaiko mūsų kvailiais. Pats girdėjau, 12–14 ha toje pačioje vietoje kažkam atidavė, o mums nėra. Juk mes ne maži vaikai, visi atgavo, o mums poros hektarų negali atiduoti. Tegul daro, ką nori, bet man tas variantas netinka“, – nuoskaudos neslėpė krašto senbuvis Ansas Endzinas.
Kompensacijos – kitąmet
„Yra priimti sprendimai, kuriuos turėtos žemės savininkai gali skųsti. Jeigu jie neskųs, rašysime kitą laišką su prašymu nurodyti banko sąskaitą, į kurią pervesime pinigus. Kompensaciją turėtų išmokėti kitais metais“, – tolesnę procedūrų eigą paaiškino Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėja Levita Petrauskienė.
Dar viena biurokratinė keistenybė. Žmogus, iš valstybės sumanęs pirkti hektaro žemės ūkio paskirties sklypą, pavyzdžiui, Endriejavo seniūnijoje, turėtų sumokėti nuo tūkstančio iki 3 tūkst. litų. O valstybė, išpirkdama iš savo piliečių žemes pajūryje, moka tik tūkstantį litų už ha.
„Valstybė yra patvirtinusi tą nominalią vertę, ir ji visiškai nesutampa su rinkos verte. Žemės savininkai net kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl to Vyriausybės nutarimo, apibrėžiančio skaičiavimo metodiką. Ir teismas pripažino, kad tai neprieštarauja Konstitucijai“, – neslėpė L.Petrauskienė.
Laukia jau 20 metų
Kol penki Karklės senbuviai 20 metų tebelaukia, kada jiems bus grąžinta tėvų žemė pajūryje, čia sėkmingai kuriasi naujakuriai.
Tik nedaugelis jų žemes čia pirko. Nes tai labai brangu. Pavyzdžiui, už 20 arų sklypą Karklėje tektų pakloti iki pusės milijono litų. Tokius įkainius pajūryje patvirtino nekilnojamojo turto vertintojai.
Maža to, daugiau nei 200 ha laisvos valstybinės žemės ir miško Pajūrio regioniniame parke kelioms dešimtims piliečių išnuomota beveik šimtui metų.
Valstybinės žemės nuomą administruoja Klaipėdos rajono savivaldybė. Nuomos įkainiams taikomi koeficientai yra nuo vienos šimtosios iki 2 proc. tos žemės vertės.
„Už valstybinės žemės nuomą šiais metais planuojame surinkti 760 tūkst. litų. Brangiausia nuoma – komerciniams sklypams. Pajūryje taikomas 0,1 proc. žemės vertės tarifas. Iki 2008 m. jis buvo dešimt kartų mažesnis“, – patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė.
Dienraščio žiniomis, 185 ha valstybinės žemės pajūryje 99 metams yra išnuomoti žemės ūkio bendrovei „Aglaura“, kurios savininkas yra Antanas Bosas.
„Šiai žemei lengvatos nesuteiktos, bet jai taikomas mažiausias nuomos koeficientas. Dabar nuomos kaina išaugo, anksčiau buvo dešimteriopai mažesnė“, – tikino I.Gailiuvienė.
Dviračių take – turčių mašinos
Dar vienas paradoksas. Karklės naujakurių interesai jau kertasi su visuomenės poreikiais. Prieš keletą metų už ES milijonus nutiesta pajūrio dviračių trasa, kuri driekiasi ir per Karklę. Šalia buvo privatūs žemės ūkio paskirties sklypai.
Tvarkymo plane statyba ten nebuvo numatyta, todėl niekas ir nesuko galvos, kad dviračių taku aplinkinių žemių savininkai važinės automobiliais.
Saugomų teritorijų įstatyme atsirado įrašas, kad draustiniuose galima atkurti buvusias sodybas. Kai kam sublizgo akys. Prasidėjo teismai dėl teisės statytis namus draustinyje.
Vienas savininkų (pavardė redakcijai žinoma) į teismus buvo padavęs visas institucijas ir siekė prisiteisti 40 mln. litų, nes iš 5 sklypų Karklėje, kuriuos jis turi, dviejuose neleidžiama statyti. Įrodė, kad ten buvo sodybos, ir dabar ten iškils nauji statiniai. O įvaža į būsimus turčių namus – tas pats dviračių takas.
„Jie kasdien vyks į darbą tuo dviračių taku, vasarą pas juos važinės svečiai, kitaip sakant, tai taps automobilių keliu į turtuolių namus. Taigi, klausimas, kaip bus su dviračių taku, nes jo ten būti negali? Žemės savininkui yra numatytos įvažos į sodybą, vadinasi, dviračių tako ženklas turi būti naikinamas“, – faktą konstatavo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Taip dalis „EuroVelo 10“ taps paprastu keliu. Vadinasi, Briuselis galės reikalauti grąžinti pinigus už tą dviračių tako dalį, kuri tapo automobilių plentu.
Šį projektą vykdęs Turizmo departamentas apie atsiradusį paradoksą iki šiol nieko negirdėjo.
Šalia pajūrio dviračių trasos taip pat sėkmingai kuriasi žmonės, kurie žemes į pajūrį persikėlė iš kitų vietų.
Komentaras
Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius
Valstybė labai neteisingai elgiasi su žmonėmis. Ko stebėtis, kad tiek nepasitikėjimo aplink, kodėl tiek daug žmonių išvažiuoja ir negrįžta? Kalbant apie žemės grąžinimą, cinizmo ypač daug. Mes tą neteisingumą dėl žemės srėbsime dar dešimtmečius. Padaryta labai daug blogų žingsnių. Visų pirma žemė tapo „skrajojančiu“ daiktu, kilnojamuoju turtu. Tuo pasinaudojo visokiausi sukčiai. Tam padėjo dar ir abejingi valstybės pareigūnai. Ši istorija – labai ryškus tokios politikos pavyzdys. Reikia politinio sprendimo šiuo klausimu, bet jis kažkodėl nepriimamas. Esame aklavietėje. Dabar visi tyli ir laukia, kada išmirs tie žmonės, kuriems padaryta daug skriaudos, viskas savaime aprims, viskas užsimirš ir, būsiu ciniškas, visi laimingai gyvens toliau. Čia reikia aiškios politikų pozicijos, toliau taip tęstis negali. Negalima atiminėti iš žmonių jų teisėto palikimo, negalima jų tėvų ir protėvių nuosavybės atiduoti sukčiams. Jeigu jau mokamos kompensacijos, jos turi būti mokamos rinkos verte, o ne kažkokiomis biurokratų išgalvotomis kainomis. Tačiau teisinių priemonių šiam dalykui išspręsti dabar aš nematau.
