Kaip DELFI sakė šios arenos technikos projektų vadovas Mantas Puškorius, nuo vėjo nukentėjo statinio stogas, fasadas, šalia esantys stulpai ir netgi pakeliamieji užtvarai.
„Dalis stogo yra atkelta ir nuplėšta ruberoido dangos, nukentėjo gal kokie 200 kvadratinių metrų stogo, apgadintas fasadas, išvartyti stulpai, išlaužyti pakeliamieji užtvarai. Kažką tiksliau galėsime pasakyti, kai turėsime tikslias išvadas“, – komentavo jis.
Areną stačiusios bendrovės „Vėtrūna“ generalinis direktorius Rolandas Baškys DELFI sakė, kad arena statyta pagal Lietuvoje galiojančius Statybos techninių reglamentus (STR), tačiau vėjo greitis viršijo normatyvus, todėl tai ne jos atsakomybė.
Pasak jo, pagal STR Klaipėdoje bei pajūrio teritorijoje esantys statiniai turi atlaikyti iki 32m/s vėjo greitį. Remiantis meteorologijos pažymomis, naktį iš sekmadienio į pirmadienį pajūryje užfiksuotas vėjo greitis siekė 35m/s.
„Vėtrūna“ prisiima visą atsakomybę dėl gamtos stichijos padarytų nuostolių, jei statiniai nukenčia esant STR numatytoms aplinkybėms – statybos bendrovė yra apsidraudusi „Ergo“ kompanijos draudimu. Draudikai Klaipėdos „Švyturio“ arenos įvykio nelaiko draudiminiu, kadangi vėjo greitis viršijo reglamentuose numatytą ribą. Šiuo atveju turi galioti statinį eksploatuojančios įstaigos turimas turto draudimas, pagal kurį numatytos kompensacijos audros padarytiems nuostoliams dengti“, – teigiama bendrovės vadovo komentare.
Turto draudimu arena yra apdrausta „Seesam" draudime.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, jog naktį Klaipėdos jūrų uosto akvatorijoje buvo fiksuotas iki 33 metrų per sekundę vėjo greitis, atitinkantis katastrofinio reiškinio kriterijus.
Klaipėdos rajone be elektros liko 15 tūkst. vartotojų, visoje Lietuvoje – 60 tūkst.
Šėlęs vėjas vartė medžius, plėšė namų stogus, laimei, žmonių aukų ir sužalojimų išvengta.
