Didžiulis Kurhauzą sunaikinęs gaisras kilo 2002-ųjų rugpjūtį. Savo darbą atliko ir šaltis, sniegas, lietus, tad Kurhauzas iš Palangos pasididžiavimo virto poilsiautojus šiurpinančiu vaiduokliu.
Kurhauzo padegėjai nuteisti 2007-aisiais. Kodėl savivaldybė tik dabar kreipėsi į teismą, prašydama priteisti per gaisrą patirtą žalą – beveik 800 tūkst. litų, kurorto vadovai sako negalintys paaiškinti, tačiau neslepia, kad šis prašymas – formalumas.
„Mums privalu kreiptis kaip institucijai – savivaldybei. Aš atvirai pasakysiu: mes nesitikime tos žalos išieškoti, kadangi ten nėra iš ko jos ieškoti. Nes vienas pilietis yra 2 kartus teistas, kitas – 9. Jie neturi net savo gyvenamosios vietos“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Vis dėlto meras tikisi, kad kitąmet savivaldybei priklausančioje Kurhauzo mūrinėje dalyje jau virs restauravimo darbai. Vyriausybė tam pažadėjo skirti milijoną litų.
„Tų griuvėsių nebeturėtų būti. Bus pakeisti stogai, langai, fasadas sutvarkytas. O po to bus antras etapas – vidaus pritaikymas. Žinome ir gyventojų nuomonę – tenai turėtų atsirasti miesto rotušė“, – kalbėjo Palangos meras.
Tuo metu medinės Kurhauzo dalies likimas kol kas neaiškus.
„Su medine dalimi situacija yra sudėtingesnė, nes medinė dalis priklauso 5 savininkams, kurie teigia, kad tarpusavyje nėra pasidalinę šito statinio. Jie teigia, kad jiems sudėtingiau paruošti projektą. Juolab, kad vienam iš savininkų – Gediminui Jackai – teismas yra uždėjęs apribojimus“, – sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vyr. valstybinis inspektorius Vitalijus Juška.
Be to, anot paveldosaugininko, G. Jacka yra užsukęs ištisą teismų karuselę. Esą verslininkas skundžia kone kiekvieną institucijų žingsnį.
Tačiau paveldosaugininkų reikalavimą nugriauti pavojų kėlusius griuvėsius ir apsaugoti medinės dalies pamatus savininkai įvykdė.
