Dabar metinis žemės mokesčio tarifas sudaro 1,5 proc. žemės kainos. Žemės ūkio paskirties, daugiabučių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių žemei taikomas 0,35 proc. tarifas.
Sodininkų bendrijų, namų valdų žemei ir sklypams prie daugiabučių namų ar naudojamų ūkinei-komercinei veiklai - 0,5 proc. tarifas. Dauguma žemės savininkų šiuo metu moka apie 50 litų mokestį, rašė „Lietuvos žinios“. Vyriausybė siekia pataisyti teisės aktus - tada mokestis už namų valdų sklypus miestuose pakiltų kelis kartus - iki tūkstančių litų, o apleistų žemių savininkams - keliasdešimt procentų.
Nuo 2013 metų siūloma pereiti prie žemės apmokestinimo, atsižvelgiant į jos vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams. Siekiant išvengti staigaus žemės vertės kai kuriose vietovėse padidėjimo, nes dėl to sklypų savininkams dešimtis kartų pasunkės šio mokesčio našta, numatoma įteisinti ketverių metų (išskyrus apleistą žemę) pereinamąjį laikotarpį.
Be to, Vyriausybė siūlo įteisinti 0,01-4 proc. žemės mokesčio tarifų ribas nuo naujosios vertės, o konkrečius tarifus palikti nustatyti savivaldybių taryboms. Jos taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas - sumažinti mokestį ar išvis nuo jo atleisti.
LNTPA vienas vadovų Robertas Dargis nuogąstauja, kad savivaldybėms palikus tokias ribas, jos gali sumanyti išnaudoti jas maksimaliai.
„Suponuojama situacija, kad bus galima verslą papildomai apmokestinti ir ne kažkokiomis procento dalimis, o tiesiog kartais. Jeigu patys įstatymo rengėjai yra numatę galimybę kritiniu atveju surinkti pajamų iki milijardo litų, nuo dabar gaunamų 52 mln. litų, tai galima suskaičiuoti, kokias tai turės pasekmes verslui. Manau, kad įstatymo projekte reikia susikoncentruoti ties tuo, ką buvo norima padaryti – priversti nenaudojamų žemių savininkus aktyvuoti savo turimą turtą – nenaudojamą žemę. Bet tam reikėtų kiek kitokių įstatymų pakeitimų, kuriuos mes irgi esame pasiūlę“, - antradienį po Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdžio žurnalistams sakė R. Dargis. Anot jo, įstatyme pirmiausia reikėtų apibrėžti, kas yra nenaudojam ir apleista žemė.
„(Taip pat) siūlytume subendrinti nekilnojamo turto mokesčio įstatyme žemę kartu su priklausiniais, kad tai būtų vienas aiškus mokestis ir apibrėžti maždaug tokiose ribose, koks šiandien yra NT mokestis - nuo 0,1 iki 1 proc.“, - sakė R. Dargis, skaičiuojantis, kad mokestis, padidinus skaičiavimo bazę ir pradėjus vertinti ne pagal nominalią, o rinkos vertę atskirais atvejais gali išaugti ir 100 kartų.
Vyriausybė šiuo metu siūlo apleistai žemei taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Be to, tokios žemės savininkams savivaldybės negalėtų pasiūlyti jokių mokesčių lengvatų.
