Tendencija – aukštyn

Šiemet gegužę Vyriausybei paskelbus apie papildomo finansavimo mechanizmą daugiabučius namus modernizuojantiems gyventojams, atidesnės bendrijos pastebėjo: namų modernizavimo projektų rengimas brangsta. Valstybė šiuo metu kompensuoja 100 proc. projekto rengimo išlaidų. Sutapimas?

„Statyba ir architektūra“ šį klausimą pateikė pagrindinei šalies institucijai, administruojančiai namų modernizavimo programos vykdymą – Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai (BUPA). Agentūra nekaupia statistikos apie projektų bei kitų darbų, susijusių su daugiabučių renovacija, kainas ir jų neanalizuoja. Tačiau BUPA direktorius Algirdas Čepas patvirtino kainų kopimo aukštyn tendenciją ir pasidalijo įžvalgomis, kurios turėtų padėti bendrijoms sutaupyti.

„Jei norėtume išsiaiškinti, kaip kinta su būsto renovacija susijusių darbų kainos, turėtume patys organizuoti pirkimus ir stebėti procesą. Mes to nedarome, bet kai kurie nuogąstavimai – ir specialistų, ir bendrijų atstovų – yra pagrįsti“, – neneigė A. Čepas.

BUPA vadovas pripažino: yra prielaidų nuogąstauti, kad kai valstybė kompensuoja tam tikras išlaidas, gali atsirasti norinčiųjų pasipelnyti. „Lyg ir būtų galima tai patvirtinti, nes techniniai projektai iš tiesų pabrango. Tačiau tai susiję su rimtomis aplinkybėmis“, – pabrėžė A. Čepas.

Teisina objektyviomis aplinkybėmis

Algirdas Čepas
BUPA direktorius tai sieja su pakitusiais techninių projektų reikalavimais. Esą iki praėjusių metų spalio, kai įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, techniniai projektai būdavo paprastesnio formato, primenantys eskizus, kuriuose būdavo numatyta, kas turėtų būti daroma, bet nedetalizuojama kaip. Tokiuose projektuose buvo naudojamasi tipiniais katalogų sprendimais, projektai būdavo primityvoki ir pigoki.

A. Čepas aiškino, kad įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai techninių projektų vertė padidėjo: „Šiuose projektuose atsirado naujas turinys ir nauja kokybė, dabar tai rimtas dokumentas. Tad pirmoji priežastis, kodėl jie brangsta – sudėtingesnis dokumentas, jį rengiant įdedama daugiau darbo.“

BUPA vadovas įvardijo ir kitą projektų brangimo priežastį: per krizę statybos rinkoje sumažėjo projektuotojų – statybos projektavimo bendrovių. Vienos dingo, kitos nepratęsė reikalingų sertifikatų bei licencijų. Mažesnė konkurencija, geresnė projektų kokybė – atsižvelgus į šias aplinkybes, A. Čepo nuomone, nebeturėtų atrodyti, kad projektai brangsta nepagrįstai.

Daugiabučių namų modernizavimo projektų kaina šiuo metu svyruoja nuo 20 iki 40 tūkst. litų. Ji priklauso nuo to, koks namas renovuojamas – vienos, dviejų ar daugiau sekcijų, paprastos ar sudėtingesnės architektūros. Kaina priklauso ir nuo to, kokie technologiniai sprendimai priimami.

A. Čepas mano, kad jei daugiabučių namų modernizavimas nebūtų valstybės prižiūrima rinka, tokių projektų kaina siektų 40–50 tūkst. litų.

Patirtis neleidžia pasitikėti

Virginija Remeikienė, vieno Šiaulių daugiabučio namo bendrijos pirmininkė, kalbėjo tiesiai šviesiai: valstybės parama, Europos Sąjungos lėšos visuomet yra tas katilas, iš kurio nesąžiningi rinkos veikėjai tikisi pasipelnyti.

„Bendrijų pirmininkai turi turėti daug patirties, kad organizuodami pirkimus neapsigautų. Nesąžiningos bendrovės susitaria tarpusavyje ir pakelia kainas. Neretai bendrija už didelius pinigus perka katę maiše. Negalime būti tikri, kad konkursą laimėjusi įmonė darbus atliks kokybiškai“, – teigė V. Remeikienė.

Ji pabrėžė, kad egzistuoja didžiulis įvairių paslaugų, susijusių su būsto modernizavimu, kainų atotrūkis didžiuosiuose miestuose ir regionuose. Vilniuje, Kaune projektavimo, kitų paslaugų kainos kartais būna keliskart didesnės nei regionuose. Čia nuogąstaujama, kad iš didžiųjų miestų atėjusios bendrovės ne tik darbus atliks brangiau, bet ir nesugebės deramai prižiūrėti kokybės.

Nepasitikėjimo, susijusio su renovacija, esama ir dėl to, kad valstybė nuolat keičia programas, kompensacijų tvarką. „Niekada negalime būti tikri, kad sąlygos vėl nebus pakeistos. Dabartinė kompensavimo forma – kai išlaidos dengiamos, jei pasiekiami numatyti namo renovacijos tikslai, žmonių neįkvepia. Neturėtų būti jokių „jeigu“, kai kalbama apie priemones, taupančias šilumą – jos turėtų būti kompensuojamos be jokių išlygų, tuomet gyventojai jausis drąsiau“, – sakė bendrijos pirmininkė.

Galima sutaupyti

BUPA vadovas A. Čepas išvardijo būdus, kaip bendrija galėtų taupyti organizuodama daugiabučio būsto modernizavimą. Viena sričių, kurioje renovacijos kaina gali kiek padidėti – projekto įgyvendinimo administravimas (šias išlaidas valstybė irgi kompensuoja 100 proc.). Jei rengiant projektą drauge su projektuotoju dalyvauja ir namą administruojanti bendrovė, projekto administravimo išlaidos didėja. Tad sutaupyti galima, jei pirkimo konkursus organizuoja pati bendrija.

A. Čepas taip pat siūlo pasinaudoti galimybe jau parengiamajame projekto etape samdyti techninės priežiūros specialistą – šios išlaidos irgi kompensuojamos.

„Techninis aukštos kvalifikacijos darbuotojas labai naudingas, jis nuo pat pradžių gali daug prisidėti perkant techninio darbo projektą, rengiant pirkimų specifikacijas. Tiesa, jo samdymo išlaidos, kaip ir kitos kompensuojamos išlaidos, bendrijai grįžta tik įgyvendinus projektą, kai pasiekiami numatyti tikslai, tad projekto įgyvendinimo metu išlaidos didėja. Tačiau galiausiai jos grįš, o turint patikimą techninės priežiūros specialistą galima daug sutaupyti projekto įgyvendinimo metu“, – dėstė A. Čepas.

Pagaliau dar viena galimybė sutaupyti – BUPA parengti tipiniai techniniai daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) darbo projektai. Tokių projektų šiuo metu yra 41, kiekvieno jų rengimas atsiėjo apie 20–25 tūkst. litų. „Atskirai rengti tokį projektą būtų brangu. Kadangi užsakėme iškart visą projektų paketą, jie atpigo. Tipiniai projektai sukurti tam, kad finansinė našta žmonėms būtų lengvesnė. Įgyvendinus projektą šiaip ar taip jo rengimo išlaidos bus kompensuotos, tačiau naudojantis tipiniu projektu jau modernizavimo proceso metu išlaidos smarkiai mažėja“, – aiškino A. Čepas.

Eglė Grigonė, BUPA Projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, pasakojo, kad tipinis projektas – tai projekto dalių visuma, iš kurios galima pasirinkti tai, kas bendrijai aktualiausia atsižvelgus į pastato specifiką. „Tai tarsi meniu iš 12 sudedamųjų projekto dalių: bendrosios statybų dalies, architektūros, vandentiekio, šildymo, šilumos punkto ir t. t. Tipiniai projektai rengti tiems namams, kurių daugiausia Lietuvoje, kurių šilumos rodikliai yra prasčiausi – tokie namai yra kiauriausi. Daugelį tokių galima identifikuoti pagal nuotraukas bei bendruosius aprašus: aukštingumą, butų skaičių, kitus parametrus“, –
komentavo specialistė.

Bendrija, kuri naudojasi tipiniu projektu, jo rengimo išlaidas gali sumažinti net keliskart – skaičiuojama, kad sudėtingi vadinamųjų kiaurų namų modernizavimo projektai, rengiami pavieniui, kainuotų iki 80 tūkst. litų.

Kainos kyla pagrįstai?

Mindaugas Šimkus
Daugelis projektuotojų, pasiteiravus apie daugiabučių namų modernizavimo projektų kainas, pripažino, kad šios kyla, tačiau atmetė prielaidą, kad tai susiję su valstybės kompensavimo mechanizmu.

Mindaugas Šimkus, bendrovės „Miesto renovacija“ direktorius, sakė, kad nėra teisinga lyginti dabartines projektų rengimo kainas su ankstesnio laikotarpio, nes pastaraisiais metais rinkos situacija pasikeitė iš esmės.

„Praėję ir dar ankstesni metai projektuotojams buvo labai sunkūs, projektai buvo rengiami net pigiau už savikainą. Dabar kainos grįžta į normalų lygį – tik sutapimas, kad pasikeitė ir valstybės kompensavimo mechanizmas. Neįžvelgiu čia jokios sąmokslo teorijos – modernizuojamų daugiabučių nėra tiek daug, kad tai turėtų įtakos rinkos kainoms“, – teigė M. Šimkus.

Jis atmetė ir galimo projektavimo įmonių tarpusavio susitarimo galimybę. Kitaip nei BUPA vadovas, „Miesto renovacijos“ direktorius M. Šimkus teigė, kad projektuotojų rinkoje – šimtai, ši rinka nė iš tolo nesanti panaši į monopolinę. Kaip saugiklį, kuris neleidžia paslaugų teikėjams nepagrįstai didinti kainas, susijusias su daugiabučių atnaujinimu, M. Šimkus įvardijo ir tai, kad išlaidos bendrijai kompensuojamos tik įgyvendinus projektą – vadinasi, jo įgyvendinimo metu bendrija suinteresuota taupyti ir nesirinkti brangininkų.

Kolegai antrino Šarūnas Berkmanas, bendrovės Projektų rengimo centro direktoriaus pavaduotojas: „Projektavimo kainos kyla natūraliai, juk jos buvo smukusios iki neįtikimų žemumų, kad įmonių darbuotojai turėtų darbo, kad nereikėtų jų atleisti, vis dėlto uždirbti pernai nebuvo įmanoma. Net sunku įvardyti, kad kainos kyla – jos tiesiog grįžta į pagrįstą lygmenį.“

Š. Berkmanas svarstė, kad galbūt vienintelė landa įmonėms susitarti – kai savo veiksmus derina projektavimo įmonė su rangos darbus atliksiančia statybos įmone. „Nebent tokiu būdu statybos įmonės gali siekti tam tikrų savo interesų“, – neatmetė galimybės „Statybos ir architektūros“ pašnekovas.

Jis prognozuoja, kad projektavimo kainos ir toliau kils: „Nemanau, kad jos pasieks prieškrizinį lygį, tačiau projektai dar brangs. Manau, minimali daugiabučio namo modernizavimo techninio projekto kaina turėtų svyruoti nuo 30 iki 50 tūkst. litų.“