Pirmieji pasiūlymai šokiravo
„Gal domina pigus, geras 1 k. butas?“, „Gal reikia pigaus 1 kambario buto Klaipėdoje?“, „Skubiai parduodamas 1 kambario butas Debreceno g.“ bei panašaus pobūdžio SMS žinutėmis kai kurie uostamiesčio nekilnojamojo turto ekspertai užbombardavo klaipėdiečius.
Nei pirkti nei parduoti būstų neplanuojantys žmonės, gavę tokias žinutes, sutrinka, kiti piktinasi bei tikina nesuprantantys, kas ir kodėl jas siunčia.
„Nei planuoju, nei planavau pirkti būstą, tačiau pastaruoju metu gaunu vis daugiau pasiūlymų tai daryti. Pirmą kartą gavęs tokį pasiūlymą mobiliuoju telefonu buvau šokiruotas. Visų pirma šokiravo žinutės turinys, antra, ėmiau nerimauti, iš kur siuntėjai gavo mano asmeninius duomenis?“, – svarstė klaipėdietis Tomas Januliavičius.
Vyriškis prisiminė, jog vos gavęs šią žinutę pagalvojo, kad tai naujas sukčiavimo būdas, tad suskubo skambinti telefono numeriu, iš kurio buvo gauta žinutė.
Toks reklamavimosi būdas
Tačiau jam prisiskambinus atsiliepė nekilnojamojo turto agentė, kuri paaiškino, jog čia tokia nekilnojamojo turto agentūros reklamavimosi politika.
„Sakyčiau, gana agresyvoka šios bendrovės rinkodara – brukti per prievartą nekilnojamąjį turtą nepažįstamiems žmonėms yra mažų mažiausiai keista“, – kalbėjo pašnekovas.
T.Januliavičiui nepavyko sužinoti, iš kur agentūra gavo jo telefono numerį. Negana to, įkandin pasipylė dar daugiau panašių pasiūlymų, kurie į jo telefono numerį plaukia mažiausiai kartą ar kelis per savaitę.
Prieš kelias dienas pašnekovas pradėjo gauti ir elektroninius laiškus su pasiūlymais pirkti būstą kituose šalies miestuose.
„Visiškas absurdas, laiške už 800 tūkst. litų siūloma pirkti namą Kaune. Tiesa, skelbimas atsiųstas visai iš kitos agentūros, nei sulaukiau pirmojo pasiūlymo. Nesuprantu, kas čia toje rinkoje darosi. Negi dabar tokiais būdais ėmė ieškoti klientų?“ – svarstė vyras.
Panašių pasiūlymų telefonu bei internetu sulaukė ir daugiau klaipėdiečių.
Kalta duomenų bazė
SMS žinutes klaipėdiečiams siuntinėjančios vienos nekilnojamojo turto agentūros vadovas Darius Overlingas įsitikinęs, jog čia įsivėlė klaida. Jo teigimu, specialiai siuntinėti žinučių jie neturintys tikslo bei to nedarantys.
„Tikrai nesiunčiame tų žinučių visiems klaipėdiečiams. Pagalvokite, tai juk labai brangu. Jei uostamiestyje yra apie 180 tūkst. abonentų, o mes visus juos atakuotume žinutėmis, netikslingai švaistytume pinigus. Negana to, ir žmonės juk dėl to piktintųsi“, – aiškino nekilnojamojo turto ekspertas.
Jis teigė, jog dažniausiai SMS pasiekia tuos žmones, kurie suinteresuoti įsigyti būstą, antraip jų kontaktai nebūtų įtraukti į agentūros duomenų bazę.
„Turime sukaupę duomenų bazę, tad mūsų agentai joje įtrauktiems numeriams ir išsiunčia žinutes. Tačiau visiškai su nekilnojamuoju turtu nesusijusiems asmenims jų nesiunčiame. Matyt, tie, kurie yra gavę žinutes, vis tiek turėjo kažkokių sąsajų su nekilnojamuoju turtu. Užtenka žmogui tiesiog pasmalsauti mums paskambinus ir jo numeris jau atsiduria duomenų bazėje“, – aiškino D.Overlingas.
Reikia įstatymo?
Tačiau pašnekovas teigė neatmetantis ir tokios galimybės, kad duomenų bazėje kai kurių klaipėdiečių telefono numeriai galėjo atsirasti jų savininkams apie tai net neįtariant. Jis tikino, jog būna tokių atvejų, kad žmogaus telefonu pasinaudoja visai kiti asmenys.
„Juk žmonės nelaiko telefonų prie savęs nuolatos, tad gal kolega iš jo telefono mums paskambina radęs kokį skelbimą? O gal vaikai ar tėvai? Taip galbūt kai kurie numeriai ir patenka į mūsų duomenų bazę“, – kalbėjo vyriškis.
Tačiau D.Overlingas patikino, jog bet kuris klaipėdietis, nebepageidaujantis gauti tokio pobūdžio žinučių, arba nenorintis sulaukti agentų skambučių, gali paprašyti panaikinti jų telefono numerius duomenų bazėje.
D.Overlingas įsitikinęs, kad Lietuvoje reikia ir naujo įstatymo, kuris apribotų nekilnojamojo turto agentų piktnaudžiavimą.
„Pavyzdžiui, JAV yra įstatymas, kuris numato nemenką baudą tiems agentams, kurie paskambina ar parašo tiems žmonėms, kurie tokios paslaugos visiškai nenori. Jei ir pas mus tokia tvarka galiotų, piktnaudžiavimų būtų mažiau“, – neabejoja pašnekovas.
Skuba parduoti kuo daugiau
Kitų uostamiestyje veikiančių nekilnojamojo turto agentūrų atstovai tvirtino elektroniniais laiškais ir telefono žinutėmis klientų neieškantys. Kai kurie jų mano, kad toks įkyrėjimas kenkia visoms mieste veikiančioms agentūroms.
„Tokiais būdais siunčiama informacija turbūt patinka nedaugeliui, tad tokie reklaminiai triukai gadina visų agentūrų įvaizdį. Juk žmonės nesigilina, kas jiems siunčia informaciją, tad vėliau burnoja ant visų nekilnojamojo turto ekspertų“, – pabrėžė nekilnojamojo turto pardavimo vadybininkė Ilona Andrijauskaitė.
Pašnekovės nuomone, kai kurie nekilnojamojo turto agentai šiuo metu stengiasi parduoti kiek įmanoma daugiau būstų, kurie jau netrukus bus prieinami ne visiems.
Nuo lapkričio įsigalios gerokai sugriežtintos būsto paskolų išdavimo taisyklės, tad gauti paskolas galės tik nemenkas santaupas turintys lietuvaičiai.
„Galbūt dėl to kai kurie pardavėjai ir siuntinėja žinutes ar laiškus, tikėdamiesi šiuo metu išjudinti rinką, kurią neabejotinai neigiamai paveiks įsigaliosiantis paskolų išdavimo įstatymas“, – įžvelgia nekilnojamojo turto ekspertė.
Pažeidžia vartotojų teises
Tuo tarpu vartotojų teisių gynėjai pastebi, kad šalyje randasi vis įvairesnių bendrovių, kurios savo paslaugas žmonėms siūlo telefonu. Tad pastaruoju metu sulaukiama ir daugiau lietuvių skundų dėl telefonu juos atakuojančių įkyrių prekeivių.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės teigimu, su tokiomis atakomis žmonės neturėtų taikstytis.
„Informacijos brukimas telefonu žmogui to nenorint yra vartotojų teisių pažeidimas, tad raginame visus būti aktyvesnius ir pilietiškesnius bei kreiptis į jų interesus ginančias institucijas. Jei žmogus įrodytų, jog buvo pažeistos jo teisės, tokiai įmonei grėstų nemenkos baudos“, – paaiškino Z.Čeponytė.
Asmens duomenis nusiperka?
Be to, Z.Čeponytė įsitikinusi, jog telefonu siūlant paslaugas pažeidžiamos ne tik vartotojų teisės, bet ir Asmens apsaugos duomenų įstatymas.
„Sunku pasakyti, iš kur telefonu pasiūlymus teikiančios įmonės gauna žmonių duomenis, tačiau taip jie pažeidžia įstatymą. Atsiranda vis daugiau bendrovių, kurios siūlo pirkti parengtas duomenų bazes, kuriose surašyti ne tik telefonų numeriai, bet ir žmonių vardai bei pavardės, o kartais ir gyvenamoji vieta“, – prisiminė Z.Čeponytė.
Tad tokiais atvejais, pasak pašnekovės, turėtų domėtis atitinkamos institucijos.
