Kotedžų privalumai – žemės dalis ir šildymas
Naujos statybos kotedžų kaina aplink Kauną esančiuose rajonuose – Romainiuose, Giraitėje, Mastaičiuose, Garliavoje – svyruoja nuo 2 iki 2,4 tūkst. Lt už kvadratinį metrą.
Pardavėjai siūlo kotedžus tiek su daline apdaila, tiek visiškai įrengtus kotedžus. Taip pat neretai kotedžai būna aptverti, paklotos trinkelės.
„Tarp kauniečių dabar populiarėja naujos statybos ekonominės klasės kotedžai, kurių plotas svyruoja nuo 50-60 iki 100 kvadratinių metrų. Maksimali kotedžų kaina siekia 200 tūkst. Lt. Aišku, kaina priklauso nuo rajono, aš kalbu apie Romainius, Giraitę, Mastaičius, Garliavą. Žmonės kotedžus renkasi, nes kiekvienas turi žemės sklypelį. Taip pat kotedžuose yra privatumas, kita gyvenimo kokybė – grįžus po darbo yra kur mašiną pastatyti. Taip pat svarbus dalykas – šildymo kaštai. Kotedžuose dažniausiai jau būna įrengtas autonominis šildymas, pastatyti dujiniai katilai“, - sakė bendrovės „NT Partneris“ komercijos direktorius Aivaras Bružas.
„Kotedžų populiarėjimas – labai natūralus dalykas. Turėdami kotedžą žmonės turi galimybę turėti ir nedidelį žemės sklypelį, kad galėtų užlipti kojomis ant žemės ir, galų gale, šašlyką išsikepti. Tuo pačiu kotedžai nereikalauja didelės priežiūros, o kotedžo turėjimas yra gerokai pigiau, nei namo turėjimas. Tuo pačiu tai sau gali leisti didesnis kiekis žmonių, o gyvenimo kokybė yra žymiai geresnė. Dar vienas paprastas dalykas – drastiškos šildymo kainos daugiabučiuose. Realiai, naujos statybos kotedžuose žmonės moka jei ne mažiau tai tiek pat, kiek už butą, tik turi kur kas didesnį plotą ir geresnę gyvenimo kokybę“, - DELFI teigė Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros direktorius Almantas Pėstininkas.
Tačiau kotedžai turi ir savų minusų. Visų pirma – jų vieta. Didžioji dalis kotedžų statoma užmiestyje, kur viešojo transporto sistema nėra taip gerai išvystyta kaip mieste, todėl šeimai būtinas automobilis, o kartais – net keli.
Brangių namų pirkėjų – nebėra
Specialistai taip pat pastebi, kad krizės metu sustojęs itin prabangių bei didžiulių namų pardavimas – nebeatsigauna.
„Krizė savo padarė – brangių, apie milijoną litų kainuojančių namų pirkėjų grubiai sakant nėra. Didžioji masė žmonių, kurie svajoja turėti gerą butą, pretenduoja į kotedžo turėjimą. Natūralu, kad rinktis kotedžą su žemės dalimi, taupiu šildymu, šiai dienai tampa labai patrauklu“, - konstatavo A. Pėstininkas.
Tuo tarpu senos statybos butų kainos išlieka stabilios.
„Senos statybos butų kaina išlieka panaši. Buto kaina priklauso nuo vietos, namo statybinių medžiagų, buto būklės. Grubiai tariant, standartinį senos statybos 50 kv. metrų butą galima nusipirkti už 80-100 tūkst. Lt. Neseniai mes Dainavos rajone pardavėme neblogai suremontuotą 45 kv. metrų ploto butą už 105 tūkst. Lt“, - sakė A. Bružas.
„Lyginant pavasarį ir vasarą, šiuo metu pirkėjų susidomėjimas nekilnojamuoju turtu Kaune yra sumažėjęs, kaip ir galutinės sandorių dėl senesnės statybos butų kainos. Tikėtina, kad rudenį paklausa butams padidės, tačiau tai neturėtų padaryti įtakos kainų didėjimui. Didžiausias susidomėjimas senesnės statybos butais pastebimas miegamuosiuose mikrorajonuose. Populiariausi 2-3 kambarių butai už 100 – 130 tūkst. litų. Taip pat domimasi didesnių plotų naujai įrengtais butais Centre ar Senamiestyje, kurių kainos siekia 400 – 600 tūkst. litų. Patraukliausiu mikrorajonu išlieka Žaliakalnis, tačiau čia nėra pasiūlos“, - DELFI sakė UAB „Inreal“ komercijos vadovas Edvardas Milukas.
Ieškodami žemės sklypų pirmenybę kauniečiai pirmenybę teikia tiems sklypams, prie kurių privestos komunikacijos.
„Kalbant apie žemės sklypus Kauno rajone, populiariausi yra 10-15 arų. Pagrindinis reikalavimas – namų valdos paskirtis, vieta gyvenvietėje, privestos komunikacijos ir patogus privažiavimas. Sklypų patrauklumą padidino palankios bankų kreditavimo sąlygos ir požiūris į šią nišą. Žemės sklypų ir namų paklausos Kaune tendencija yra ir bus“, - įsitikinęs E. Milukas.
