NT kainų augimo nesitikima

NT kainos stovės vietoje, prognozuoja DELFI kalbinti nekilnojamo turto (NT) rinkos dalyviai ir bankų analitikai. Jos ūgtelėti galėtų dėl atsigaunančios ekonomikos, laisvesnio skolinimo, tačiau priežasčių kainoms stovėti vietoje, ar net kristi dar daugiau: griežtėjančios skolinimosi taisyklės, augančios palūkanų normos, brangstantys energetiniai ištekliai, nerimas dėl Graikijos ir naujos nepasitikėjimo bangos.

Vilniuje butų kainos, palyginti su piku prieš porą metų, smuko beveik 40 proc., per pastaruosius dvylika mėnesių augo 2,3 proc., tačiau per paskutinius tris mėnesius vėl mažėjo 2,1 proc.

Šeši DELFI apklausti specialistai nurodo, kad nesitiki arba beveik nesitiki kainų augimo per artimiausius metus, nors pirkėjų susidomėjimas ir auga. Apklausos vidurkis – kad kainos Vilniuje per pusmetį augs 2,5 proc., per metus – 0,1 proc., visoje Lietuvoje per artimiausius metus kils maždaug 2,5 proc.

„DnB Nord“ banko vyr. analitikė Jekaterina Rojaka pastebi, kad susidomėjimas NT turtu sparčiai kyla, tačiau vis daugiau gyventojų prieš pirkdami rūpinasi išlaidomis šildymui ir bendram būsto išlaikymui.

„Manome, kad kylant energetinių resursų kainoms, šildymo kaštai ateityje bus vienas svarbiausių veiksnių, renkantis būstą“, - kalba J. Rojaka.

Bankininkai ir rinkos dalyviai neabejoja, kad sugriežtintas skolinimasis, kurį ketina įgyvendinti Lietuvos bankas (LB), atsilieps NT kainoms, bet nedrįsta prognozuoti konkrečiais skaičiais.

„Visų pirma, neigiamai NT rinkos atsigavimo tendencijas paveiks planuojamas įgyvendinti bankų skolinimo griežtinimas. Šiai dienai sunku pasakyti kokiu mastu, tikėtina, kad nelabai ženkliai, nes pastarųjų taisyklių įvedimas tik padidintų pačios NT rinkos tvarumą. Aišku, dalį šių neigiamų efektų kompensuos spartėjantis ekonomikos atsigavimas, augančios žmonių pajamos ir didėjanti paklausa būstui. Taigi, bendrai, didesnių būsto kainų svyravimų - neprognozuojame", - sako ir „Danske banko“ vyr. analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

NT agentūros „Ober – Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis pabrėžia, kad nors bankai bunda po ekonomikos sunkmečio buvusio sąstingio ir kredituoja lengviau, tačiau atsigavimą lėtins augsiančios palūkanos, planuojama nekilnojamojo turto mokesčio našta fiziniams asmenims, taip pat galimai įdiegtas didesnio pradinio įnašo reikalavimas.

„Kalbant bendrai apie Lietuvą – visuotinio kainų kilimo gali ir nebūti. Žvelgiant į situaciją per ateinančius 12 mėn., nemanome, kad 2012 metų vasarą matysime labai smarkiai pasikeitusias būsto kainas“, - sako S. Vagonis.

„Tad tikėtina, kad gerėjančios ekonomikos dėka atgyjanti būsto rinka dėl aukščiau paminėtų veiksnių didesnio pagreičio neįgaus ir liks pakankamai stabili“, - teigia rinkotyros skyriaus vadovas.

Gali brangti dėl Graikijos

Bankrutavus Graikijai, kuo beveik neabejoja dauguma ekonomistų, bangos gali atsiristi ir iki Lietuvos. Iš naujo atsigimęs nepasitikėjimas ir bankų nuostoliai Balkanų pusiasalyje gali vėl sukelti palūkanas ir branginti paskolas.

„Dar labiau paaštrėjus euro zonos skolų krizei arba Graikijai paskelbus nemokumą, galėtume pamatyti ir blogesnį scenarijų - pasaulio finansų rinkose padidėtų nepasitikėjimas, išaugtų tarpbankinės palūkanų normos, sulėtėtų ekonomikos augimas, o visa tai neigiamai paveiktų ir NT kainas“, - sako N. Mačiulis.

Didesnio pinigų politikos griežtinimo tikimasi ir iš Europos Centrinio banko (ECB), todėl neišvengiamai turėtų brangti paskolos eurais. O ir LB įgyvendinus planus griežtinti skolinimąsi, galimybės skolintis būstui turėtų apmažėti, nes reikalaujama įnašo suma prasidės nuo 25 proc., jeigu skolininko pajamos – ne eurais.