Medinių namų gamintojų asociacijos (MNGA) vadovas Tomas Braškys tikina, kad visada yra pliusų ir minusų, tačiau jei tinkamai parinkta mediena ir atlikti darbai, baimintis nėra ko.
„Iš vienos pusės platus šiuolaikinių statybinių medžiagų ir statybos būdų spektras padidina formų, erdvių ir techninių sprendimų įvairovę, iš kitos pusės panaudojus naujas medžiagas vėliau pastebima, kad neišspręstos įvairios smulkmenos, kurios gali peraugti į rimtus nepatogumus, – atkreipė dėmesį T.Braškys. – Praėjusį šimtmetį primesta silikatinė ir plastikinė statybų kultūra ne tik varžo naujovių naudojimą statybose, bet ir išstūmė senų tradicinių medžiagų naudojimą. Paprastas pušies rąstas yra viena tokių medžiagų. Džiugu, kad po truputį vėl ją atrandame.“
Svajonė virto košmaru
Vilniaus rajone pasistačiusi rąstinį namą Veronika Vaitalienė neturi, kuo džiaugtis. „Jau pirmaisiais metais pastebėjau daug statybininkų broko. Ilgai vargau, negalėdama normaliai atidaryti langų ir durų. Statybininkai sakė, kad taip turi būti, nes rąstai sėda. Praėjo penkeri metai, tačiau bėdos nesibaigia. Svajonė gyventi mediniame name virto košmaru. Rąstai sutrūkinėję, plyšiai tokie, kad švilpia vėjas. Kamšiau juos, kaip galėjau“, – guodėsi moteris.
Anot jos, kuo toliau, tuo „geriau“. Name apsigyveno kinivarpos. Moteris naktimis pabunda nuo graužiamos medienos garso. „Gyvenu kaip siaubo filme. Nuodytis chemikalais, naikinant kinivarpas? Argi tam stačiau rąstinį namą? Juk šventai tikėjau, kad gyvensiu pačiame sveikiausiame name“, – dejavo ponia Veronika.
Nepasisekė su meistrais
V.Vaitalienė, kaip ir dauguma svajojančiųjų apie žiemą šiltą, o vasarą vėsų, visada maloniai mediena kvepiantį namą, žinojo, kad tokius namus statė mūsų senoliai. Tačiau, anot T.Braškio, jai nepasisekė su meistrais. „Mediniai namai įgauna vis didesnį populiarumą dėl savo išskirtinių savybių. Norint tinkamai suręsti namą reikia ne tik naudoti kokybiškas medžiagas, bet ir turėti gerus įgūdžius, kurie mūsų senolių buvo suformuoti ir perduoti iš kartos į kartą“, – tikino pašnekovas. Jei namas bus statomas iš neišdžiovintos medienos, gero rezultato tikėtis neverta. Rąstus gali užpulti pelėsis, kurį paskui teks naikinti cheminėmis priemonėmis. Rąstai ilgai džius, sienojai gali netolygiai susėsti, tarp rąstų gali atsirasti plyšių. Tokio namo gyventojai turi apsišarvuoti kantrybe ir nepykti, jei už tokios kokybės medieną mokėjo mažiau.
Ypatingosios rąstų savybės
Kad ir iš kokių medžiagų būtų pastatytas namas, pasak T.Braškio, pagrindinė išorinės namo sienos funkcija yra išsaugoti temperatūrą ir apsaugoti nuo vėjo. Rąstinio namo atveju pastaroji funkcija priklauso nuo to, kaip tiksliai vienas su kitu yra suleisti rąstai. „Svarbiausia, kad rąstai turi didelę šiluminę talpą. Dėl šios savybės rąsto vidinė pusė palaiko artimą temperatūrą, kokia yra kambaryje. Tai sumažina staigią drėgmės kondensacijos galimybę.
Kita labai svarbi rąstų savybė – perteklinės drėgmės akumuliavimas. Štai kodėl rąstiniame name gerai jaučiamės net ir esant 17 laipsnių temperatūrai. Rąstiniame name nesirenka dulkės, todėl astma kamuojamiems žmonėms rekomenduojama gyventi tokiame name“, – sakė pašnekovas.
Kita vertus, anot jo, šis procesas gali būti ir atvirkštinis – esant per mažai oro drėgmei rąstas ja papildo orą. Dėl šios priežasties rąstinio namo patalpose nėra statinio elektros krūvio, dėl kurio ore sklando dulkės. Pastarosios yra pagrindinis alergijų šaltinis.
Išeitis yra
Grįžkime prie ponios Veronikos atvejo. „Pagal Lietuvos įstatymus, rąstinį namą Lietuvoje gali statyti bet kas, t. y. įmonės ar žmonės, turintys verslo liudijimus. Rąstiniams namams galioja tie patys statybos reikalavimai, kaip ir kitiems statybos darbams. Specialių reikalavimų rąstinių namų statybai nėra, tad nieko nuostabaus, kad 10 metų garantija „dingsta“ užsidarius įmonei“, – sakė T.Braškys. Tačiau specialistas tikino, kad išeitis yra, nuo brokdarių galima apsiginti.
Vienintelis dokumentas, pasak jo, apibrėžiantis rąstinių namų kokybę, MNGA parengtas standartas „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“, kurį 2006 m. patvirtino Standartizacijos departamentas. Standartas nėra privalomas, tačiau jo nuostatos remiasi geros gamybos praktika ir apibrėžia kokybės reikalavimus.
„Nukentėjusieji nuo nekokybiškai dirbusių meistrų gali kreiptis į MNGA. Asociacija, remdamasi standartais, atlieka pastatytų ir statomų rąstinių namų ekspertizes. Ekspertizės išvadas pripažįsta teismai. Tačiau retas kuris nori vargti teismuose. Taigi brokdariai ir toliau sėkmingai kala pinigą“, – sakė T.Braškys.
• Projektas turi būti parengtas atsižvelgiant į rąstinio namo ypatumus.
• Skirkite pakankamai laiko rąstinio namo rangovo paieškai.
• Sudarykite kvalifikuotą sutartį su rąstinio namo gamintoju.
• Įsitikinkite rąstinio namo kokybe prieš atsiskaitydami su rangovu.
• Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas stogo projektui, stogo apkrova turi tolygiai pasiskirstyti rąstinio namo sienoms.
• Rąstinis namas iš sausų rąstų bus geresnės kokybės nei iš drėgnų.
• Drėgnų rąstų namas ne toks atsparus pelėsiams ir mėlynavimui.
• Uždengti stogą, sudėti langus ir nudažyti namą rekomenduojama iš karto, tik pastačius.
• Kadangi rąstai sėda, virš langų ir durų angų paliekami tarpai (apskaičiuojami pagal sėdimą).
• 90 proc. sutarčių yra 1 lapo, kuriose nurodoma sutarties suma, mokėjimo terminai, bet nėra nė vieno žodžio apie rąstinio namo kokybę.
• Sutartyse su gamintojais, kurie remiasi standartais, prie sutarties pridedamas 9 puslapių priedas apie reikalavimus rąstinio namo kokybei.
• Kilus ginčams, visada žiūrima į sutartį.
• Būtina didelį dėmesį skirti kvalifikuotai sutarčiai parengti.
• Jei abejojate statomo rąstinio namo kokybe, prieš galutinai atsiskaitydami su statytoju, išsikvieskite specialistus ir atlikite rąstinio namo ekspertizę.
