Tuo metu banko „Nordea Bank Lietuva“ Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas yra linkęs pritarti R. Dargiui. Jis sako iš klientų girdįs atsiliepimų, kad yra labai nedidelė naujų, nedidelių ir sąlyginai pigesnių butų pasiūla.
Daug kas priklausys nuo bankų
„Sostinėje gyvenamajame segmente šiandien turime būstų trūkumą, nes norintys pirkti butus nebelabai turi iš ko pasirinkti. Dabar Vilniuje esantis laisvų butų sandėlis išsisiurbs per 2011 m., jau 2011 m. antroje pusėje labai trūks būstų ir natūraliai dėl to turėtų atsirasti naujų projektų“, – DELFI komentavo R. Dargis.
Jo nuomone, labiausiai Vilniuje trūks ekonominių ir vidutinės klasės naujų butų, o, pavyzdžiui, šiuo metu prabangių būstų rinkoje jaučiamas perteklius.
Dabar Vilniuje yra iki 1500 naujų neparduotų butų. Kone didžiausias vienoje vietoje esančių neparduotų butų kiekis yra Vilniaus Perkūnkiemio mikrorajone. Tačiau, R. Dargio teigimu, ir čia butų pardavimas padidėjo.
„Kiek stebime rinką, matome, kad po keliolika butų per mėnesį ten parduodama. Iki pernai metų vidurio pardavimai ten beveik nevyko, bet kai šiuo metu yra nemažas ekonominės klasės būstų trūkumas, tai šiandien Perkūnkiemis juda visai neblogai“, – sakė jis.
NT plėtotojai ekonominei klasei priskiria ne miesto centre įsikūrusius daugiabučius, kuriuose kvadratinio metro kaina svyruoja tarp 3600-4000 Lt.
Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad sektoriaus atsigavimas labai priklausys nuo bankų.
„Visas NT sektorius yra labai priklausomas nuo jų – iš vienos pusės bankai kredituoja pačius projektus, o iš kitos pusės – jie kredituoja vartotojus, kurie perka produktus. Šį mėnesį Europos centrinis bankas (ECB) 0,25 proc. padidino bazinę palūkanų normą. Dar nežinau, kaip tai atsilieps galutinėms palūkanoms, kurias žmogus gauna imdamas paskolą banke“, – teigė R. Dargis.
Atsirandant naujiems projektams, prognozuojama, kad prireiks daugiau statybininkų, o kartu turėtų didėti jų algos.
„Ypatinga problema yra su kvalifikuotais žmonėmis, kurie neturėdami darbo čia emigruoja ir jį gauna Skandinavijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Natūraliai atsigaunant projektams didžiuosiuose miestuose pradeda reikėti žmonių, o norint juos prisitraukti turi kažkas keistis ir su atlyginimais, nes per krizę jie buvo stipriai apmažėję“, – komentavo R. Dargis.
Jo nuomone, per šiuos metus statybininkų atlyginimai paaugs 6-10 proc.
Daugiausiai parduodama senų butų
Tačiau R. Dargis nemano, kad Vilniuje galėtų pritrūkti ir parduodamų senos statybos butų, kurie sudaro daugumą visų parduodamų.
Pašnekovo duomenimis, Vilniuje iš visų pirkimo-pardavimo sandorių 80 proc. sudaro senos statybos būstai, o 20 proc. – nauji. Klaipėdoje senos statybos būstai sudaro 90 proc. visų nuperkamų, Kaune – 94-95 proc.
„Aš manau, kad čia suveiks dar vienas veiksnys – energetinės sąnaudos. Jau šią žiemą žmonės už dviejų-trijų kambarių buto šildymą moka 600-700 Lt., o dar pasirodė prognozės, kad dujos brangs 30 proc. rudenį. Tai reiškia, kad dar didės šilumos kaina“, – apie senos statybos butų perspektyvas kalbėjo pašnekovas.
Rinkos aktyvumas – normalus
Tuo metu S. Deveikis laikosi nuomonės, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinka Lietuva yra normali ir abejoja, ar sostinėje pritrūks naujos statybos būstų. Jis mano, kad taip gali būti bandoma suaktyvinti rinką.
„O kaip suaktyvinti rinką? Eini į gatvę ir leidi gandą, kad jau greitai bus parduota paskutinė prekė. Taip atbėga eilutė pirkti, žiūri, kad dar yra 15 butų. Tai yra visiškai logiška, nes vasarą bus perkama daugiau – tėveliai studentams ieškos butų arba baigusieji studijas įsidarbins ir norėsi įsigyti savo butą. Lyginant su Vakarų Europos šalimis, NT burbulo pūtimosi metu Lietuvos rinka buvo labai aktyvi. Šiuo metu ji yra normali, per metus parduodama maždaug 2,5 proc. viso NT“, – DELFI komentavo jis.
Senos statybos būstas iš tiesų savo kainomis atsilieka nuo naujo, bet NT vertintojų asociacijos prezidentas sako, kad naujos statybos būsto kokybės klausimai irgi gali būti rimtų diskusijų objektu.
„Senos statybos būstas sutvarkius langus žiemą yra pakankamai šiltas. O ir naujos statybos būstuose šią žiemą buvo šąlančių arba brangiai mokančių už šildymą. Neūkiškumas gimsta iš to, kad senos statybos daugiabutyje yra 60 butų, o 15-oje iš jų gyvena nepasiturintys žmonės“, – sakė jis.
Paskolų išduodama 5-7 kartus mažiau
Bankų paskolų išdavimo apimtys didesnių pokyčių nerodo jau daugiau nei dvejus metus. J. Marinskas DELFI sakė, kad sausį-vasarį buvo pasirašyta būsto paskolų po maždaug 100 mln. Lt. Panašios paskolų išdavimo apimtys su nedideliais svyravimais yra nuo 2009 m. sausio.
Tiesa, kovą pastebėtas šioks toks sujudimas, tačiau kol nėra oficialios statistikos duomenų, jį įvertinti sunku.
Tuo metu NT burbulo išsipūtimo piko metu 2007-2008 m. per mėnesį būdavo pasirašoma būsto paskolų už maždaug 500-700 mln Lt.
Be to, daug prielaidų būsto paskolų rinkai augti taip pat nematyti.
„Būstų pasiūla yra labai nedidelė – beveik nėra naujų projektų, o antrinėje rinkoje pasiūla labai maža. Tai logiška, nes žmonės supranta, kad NT kainos dabar labai žemame lygyje ir, jei turi galimybę, turto pardavimą stengiasi nukelti į ateitį. Dar vienas faktorius, kuris gali lemti lėtesnį paskolų rinkos atsigavimą – padidėjusi bazinė palūkanų norma“, – situaciją komentavo J. Marinskas.
Pašnekovas pripažįsta iš klientų taip pat girdįs, kad naujų, nedidelių ir sąlyginai pigesnių butų pasiūla yra labai nedidelė.
„Iš savo perspektyvos taip pat pritarčiau, kad tokių butų trūkumas tikrai gali pasijusti į metų pabaigą. Bet viskas dar labai priklauso ir nuo žmonių lūkesčių, o juos šiuo metu lemia gana nemažai prieštaringų pranešimų – reitingų agentūros S&P sumažinta JAV kredito reitingo perspektyva, ECB padidinta palūkanų norma, tačiau kita vertus, atsiranda pranešimų, kad Lietuvos augimas gali būti vienas sparčiausių ES. Matyt, per šią vasarą paaiškės, kaip viskas klostysis toliau“, – kalbėjo banko atstovas.
Statybininkų padaugės iki 10 tūkst.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas sako, kad šiame sektoriuje optimizmo daigai jaučiami, tačiau apie didelį atsigavimą nekalba.
„Pats pavasaris jau optimistiškai nuteikia. Aš juokaudamas sakau, jog ponia I. Šimonytė labai pavasariškai pasakė, kad BVP augs ne 2,8 proc., o 5,8 proc. Taigi jeigu judės ekonomika, su tam tikru atsilikimu pajudės ir statybos. Antras faktorius – prasideda „Akmenės cemento“ gamyklos statybos. Tai rodo, kad investuotojai mato cemento poreikį, o jis būna tada, kai vyksta statyba. Tai yra toks mano profesinis prognozavimas“, – DELFI kalbėjo A.Šeštakauskas.
Kol kas pirmojo šių metų ketvirčio statistinių duomenų nėra, tačiau per praėjusius metus fiksuotas sektoriaus smukimas.
Pašnekovas sako, kad per krizę statybininkų sumažėjo apie 50 tūkst. Šiemet jų skaičius turėtų kiek padidėti.
„Nematau, kodėl jų turėtų labai smarkiai didėti, nes nebus labai daug investicijų. Improvizuotai galiu paprognozuoti, kad statybininkų gali padaugėti iki 10 tūkst.“, – sakė jis.
Truputį atsigaunant statyboms, turėtų kiek didėti ir statybininkų atlyginimai. Anot A. Šeštakausko, šiuo metu gerose įmonėse statybininkas vidutiniškai uždirba apie 1500 Lt „į rankas“, o turėtų gauti apie 2500 Lt.
Statistikos departamento duomenimis, statybos montavimo darbuose pirmąjį šių metų ketvirtį dirbo apie 68 tūkst. žmonių, o per patį piką – 108 tūkst.
Ši statistika neįtraukia individualių įmonių darbuotojų, statybininkų, dirbančių su verslo liudijimais.
A. Šeštakauskas nesiėmė prognozuoti, kada statybų apimtys galėtų sugrįžti į buvusį lygį. „Paklauskite manęs to po penkerių metų“, – sakė jis.
