Vietoje XIX amžiaus pabaigos vadinamojo Ferdinando Hofmano komplekso Jasinskio gatvėje, kurį 1886–1891 m. suprojektavo architektas Apolinaras Mikulskis, liko statybininkų tvora aptverti griuvėsiai ir plytų krūva.

Dailės istorikai teigia, kad tokia padėtis Vilniuje darosi nebevaldoma. Didžioji dalis Vilniaus naujamiesčio architektūros yra XIX a. pabaigos – XX pradžios ir daugelio nesuvokiama kaip kultūros vertybė.

„Šitas barbarybės aktas paskatino mus kelti problemą, kuri yra įsisenėjusi ir akivaizdi. Mes patys savo rankom griaunam miestą, netausodami tos architektūros, kuri sudaro didžiąją Vilniaus naujamiesčio dalį“, – sako dailės istorikė dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Pasak savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, namui rekonstruoti yra duoti visi leidimai, pirminiame projekte buvo numatyta tik keisti pastato medines perdangas, tačiau jas išardžius esą paaiškėjo, kad pastato būklė blogesnė nei tikėtasi.

„Buvo nustatyta, kad išsaugoti sienų, nepakeitus pamatų, neįmanoma, kad būklė labai bloga, bet ne avarinė, o labai pavojinga. Tik tada buvo sutikta atlikti išsamius fotogeometrinius matavimus, išardyti sieną, buvo padaryta projekto korektūra, kurioje numatyta visą tą sieną tiksliai atstatyti“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.

Tačiau G. Jankevičiūtė sako, kad stebint, kaip buvo griaunamas pastatas, sunku patikėti šiais žodžiais.

„Intensyviai dirbo griovėjai. Sienos tikrai nenorėjo pasiduoti – visiškai akivaizdu, kad priekinis fasadas buvo tvirtas, tai ir buvo gražioji pastato dalis“, – tvirtina G. Jankevičiūtė.

Kultūros paveldo departamento vadovės teigimu, šis atvejis esą panašus į neskaidrų, nes visi seni istoriniai pastatai yra veikiami laiko ir tai nereiškia, kad juos reikia skubotai griauti.

„Apie tai, kad jis griaunamas, aš, kaip įstaigos vadovė, sužinojau prieš kelias dienas. Tokių pastatų beatodairiškas griovimas su pretekstu, kad jie yra avarinės būklės, yra labai abejotinas, o galbūt ir neteisėtas – drįstu taip pagalvoti.

Tai yra ne pirmas man žinomas atvejis, kuomet ekspertai nustato, neva negalima pastato išsaugoti, kas yra absurdas, nes pasaulyje yra technologijų, kaip yra tvirtinami restauruojami paminklai“, – sako Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė.

D. Varnaitės teigimu, bus tiriama, ar prieš griaunant buvo nustatytos pastato vertingosios savybės, ir siekiama išsiaiškinti, kas atsakingas už šio XIX amžiaus pastato sugriovimą.