„Sklypų kainos per 2008 -2010 metus mažėjo nuo 40 -50 proc. ir iki kelių kartų. Todėl natūralu, kad bankai itin atsargiai vertina sklypus. Jeigu žmogus neturi statybos leidimo, jis negarantuoja, kad jame gali stovėti namas. Tokių sklypų kainos smuko drastiškiausiai, ir natūralu, kad bankai prisibijo“, - DELFI teigė „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras.
Anot jo, labiausiai nuvertėjo sklypai su dar nepakeista paskirtimi, prastomis komunikacijomis ar visai be jų, kuriuos „žmonės pirko vadovaudamiesi lūkesčiais, o ne sveiku protu ar situacija rinkoje“, - teigė R. Pleteras. Anot, jau jaučiamas trūkumas sutvarkytų sklypų: su asfaltuotu privažiavimu, tvarkinga kaimynyste, įrengtomis lietaus kanalizacijomis.
„Sklypų paklausa, kurie turi tam tikrų klaustukų, - ribota. Juo pirkti nedrąsu“, - aiškino R. Pleteras. Jo prognozėmis, drastiškai smukusios sklypų kainos augs nuosaikiai, kartu su visa nekilnojamo turto rinka, maždaug 5-7 proc. per metus.
„Bankai asmenims, perkantiems namų valdos sklypą, dažniausiai siūlo finansuoti iki 70 proc. įsigijimo kainos. Jeigu klientas gali įkeisti kitą turtą (ne tik sklypą ir būsimą namą), galimas net iki 95 proc. finansavimas. Svarbu ir tai, kad bankai šiandien teikia paskolas ne tik namų valdos sklypams, bet ir statyboms žemės ūkio paskirties bei sodų sklypuose“, - komentuoja „Inreal“ pardavimų vadovė Sigita Jokšienė.
Anot jos, turtas, kuris pastatomas sklype, tampa įkeistas bankui nepriklausomai nuo pasiskolintos sumos dydžio. Esminė sklypo kreditavimo sutarties sąlyga – statybų grafikas ir jo laikymasis.
„Tuo bankas užsitikrina, kad projektas bus vystomas, keliama sklypo vertė, sumažinamos spekuliatyvių pirkimo-pardavimų sandorių galimybės. Taip pat dažnai prašoma parengto projekto bei sąmatos. Tolimesnį statybų finansavimą (jei tokio klientas pageidauja) bankas vykdo etapais, susietais su statybų eiga“, - sako S. Jokšienė.
SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas sako, kad papildomas užstatas reikalingas tik atskirais atvejais.
„Papildomas užstatas bankui reikalingas tuo atveju, jeigu sklypas namo statyboms ketinamas pirkti neturint konkrečių planų, koks objektas ir kada jame bus statomas“, - DELFI e-laiške teigė A. Žilinskas. Jam antrina ir „Swedbank“ Lietuvoje atstovas Saulius Abraškevičius
„Jei klientai neturi žemės sklypo ir bankas finansuoja sklypo įsigijimą, tokiu atveju patį būstą klientas turėtų pasistatyti savo lėšomis arba įkeisti bankui papildomą turtą, kad bankas turėtų pakankamai užstato tolimesniam paskolos išmokėjimui“, - teigia S. Abraškevičius.
