Darbų nebeatidėlioja
Viešbutį valdančios bendrovės administracijos atstovai neneigė, jog darbus tikimasi pradėti dar šiemet, šiuo metu vyksta projektavimo darbai.
Po rekonstrukcijos "Viktorija" turėtų papildyti aukščiausios kategorijos viešbučių uostamiestyje sąrašą.
Praėjusiais metais šis projektas gavo ES paramą – iš prašytų 10 mln. litų Ūkio ministerija skyrė beveik 6,3 mln. litų, tai yra bus finansuojama 65 proc. jo vertės.
Rekonstruotame verslo klasės viešbutyje numatyta įrengti 100 numerių bei sukurti keturių žvaigždučių kategoriją atitinkančią paslaugų infrastruktūrą: čia veiks SPA, konferencijų centrai, restoranai.
"Viktorijos" savininkai neabejoja, kad šio viešbučio išskirtiniu bruožu taps jo istorinis paveldas.
Paraiškoje paramai gauti taip pat žadama, jog viešbutyje veiks lankytojams atviros kultūros paveldo ekspozicijos ir parodos, bus organizuojami teminiai muzikos vakarai, vyks tradiciniai renginiai ir mugės.
Pasažo išsižadėjo
Tačiau jau šiandien akivaizdu, kad įgyvendinti projektą, kaip buvo numatyta, iki 2011-ųjų vidurio nėra jokių galimybių. Jei darbus pavyks pradėti šiemet, "Viktoriją" naujam gyvenimui prikelti žadama 2012 m.
Šiuo metu čia viešbutis neveikia – pastatas ruošiamas rekonstrukcijai.
Tarp Herkaus Manto, Naujojo Sodo, S.Šimkaus ir Vytauto gatvių stūksantį seniausią Klaipėdos viešbutį per pastaruosius keliolika metų bandyta atgaivinti ne kartą, buvo parengti keli rekonstrukcijos projektai.
Tad tikėtina, kad norėdami savotiškai apsidrausti pastato savininkai apie numatomą pertvarką kalba ne itin noriai.
Daugiau nei prieš trejus metus "Viktoriją" planuota paversti prekybos pasažu. Pagal šį projektą viena statinio dalis turėjo iškilti net iki 12 aukštų.
Kodėl galiausiai buvo atsisakyta tokių planų, viešbutį valdančios bendrovės atstovai komentavo lakoniškai – esą pasikeitė akcininkų planai, todėl pastatą nuspręsta rekonstruoti, nekeičiant jo paskirties.
Dviračių nebeišradinės
Prieš 13 metų parengtą "Viktorijos" rekonstrukcijos projektą šiandien atnaujinti ėmėsi uostamiesčio architektų komanda – Edmundas Andrijauskas, Rolandas Rakevičius bei Vilmanta Vaupšienė.
"Tai faktiškai dvigubas darbas, nes dabar tenka daug ką perdarinėti. Tai ne naujas statinys, viešbutis yra iš penkių pastatų, tad projektas gana komplikuotas. Gerai, kad neužmiršome to, ką darėme anuomet", – prisipažino E.Andrijauskas.
Pasak pašnekovo, nors radikaliai projektas nesikeis, tačiau pokyčių reikalauja tiek per šį netrumpą laiką pasikeitę įvairūs reglamentai, tiek patobulėjusios technologijos, tiek kitokios nūdienos aktualijos.
Architekto teigimu, rekonstruotasis pastatas išoriškai iš esmės nesiskirs nuo dabartinio, tik esą S.Šimkaus gatvėje esančio fasado langai bus nežymiai "perstumdyti".
E.Andrijauskas pripažino galįs tik pasidžiaugti, kad užsakovai apsisprendė nebeeksperimentuoti su šiuo gilią istoriją turinčiu Klaipėdos kultūros paveldo objektu.
"Norų buvo visokių – ir griauti, ir įrengti prekybos centrą. Buvau prieš tokius užmojus – kiekgi viską galima griauti ir sprogdinti", – kalbėjo E.Andrijauskas.
Specialistas neneigė, jog architektų darbas šiuo metu eina į pabaigą.
Karčema tapo prabangiu viešbučiu
Garsus menotyrininkas, architektūros istorikas Jonas Tatoris monografijoje "Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų" rašė, jog dabartinės "Viktorijos" vietoje jau XVIII a. antrojoje pusėje veikė "Baltojo žirgo" karčema. XIX a. pirmojoje pusėje ji priklausė turtingam pirkliui, kuris netoliese turėjo ir sandėlį.
Stačiakampio plano dviaukščiame pastate anuomet buvo 13 kambarių, valgykla, virtuvė, po 2 maisto sandėlius bei rūsius, taip pat 6 kambariai pastogėje.
Savininkui priklausė ir gretimas namas, kur buvo septyni gyvenamieji kambariai, biliardinė bei žaidimų kambarys, rūsys, virtuvė, kitos pagalbinės patalpos. Viename kambaryje buvo kėgelbanas.
Šalia karčemos veikė vasaros sodas su paviljonu, o kieme stovėjo fachverkinė arklidė dvylikai arklių, bei ratinė, talpinusi 6–8 vežimus.
J.Tatorio tyrinėjimais, XIX a. antrojoje pusėje pasikeitus šeimininkui, pakito ne tik karčemos iškaba: ji pavadinta "Viktorijos" viešbučiu. Naujasis savininkas pastatą rekonstravo: centre išmūrijo frontoną su prasikišusiais bokšteliais iš šonų, pastatė medinį, stilistiškai prie viešbučio derantį vasarinį paviljoną, už kurio augo sodas. Kieme stovėjo arklidės, ratinė.
Pasakojama, kad "Viktorijos" viešbučio karietos budėdavo garlaivių prieplaukoje, geležinkelio stotyje, kad atvežtų klientus su daiktais į viešbutį, taip pat juos išvežiodavo į stotis.
J.Tatorio duomenimis, 1922 m. "Viktorijos" viešbutis buvo rekonstruotas, kai kurios dalys paaukštintos iki trijų aukštų. Pasikeitė ir senosios dalies apdaila. Išmūrytas naujas frontonas. Vėliau virš pagrindinių durų per visą šaligatvio plotį iškištas balkonas, kuris rėmėsi į du kvadratinius stulpus. Fasado plokštumas paįvairino grublėto dekoratyvinio tinko juostos.
XX a. pradžioje viešbutyje įrengtas centrinis šildymas, kiekviename aukšte buvo po vonią, o kiekviename kambaryje – po telefoną. Tuo metu viešbutyje veikė ir pirmos klasės kavinė-restoranas, o mechaninėje skalbykloje buvo skalbiami ir miesto gyventojų skalbiniai. Prie viešbučio veikė benzino kolonėlė.
1934 m. viešbutyje buvo jau 60 gerai įrengtų kambarių, veikė valgykla, galinti vienu metu aptarnauti apie 100 žmonių, pramogų salė, vasaros sodas.
1938 m. viešbutis buvo dar kartą rekonstruotas. Taip ilgainiui XVIII a. karčema tapo didžiausiu uostamiesčio viešbučiu. Žymiausia čia apsistojusi asmenybė – kompozitorius ir dirigentas Richardas Vagneris.
Viešbutis tapo ir kultūrinio gyvenimo centru: jo salėje vykdavo pobūviai, koncertai, paskaitos, dailės parodos.
Per Antrąjį pasaulinį karą bešeimininkis pastatas smarkiai nukentėjo, buvo nuniokotas – išplėšti langų rėmai, durys, išluptas parketas, išvogtos vonios. Sovietmečiu rekonstruotas pastatas kurį laiką buvo tapęs statybininkų bendrabučiu, o po to čia pradėjo veikti "Klaipėdos" viešbutis. "Viktorijos" pavadinimas įstaigai sugrąžintas, pastačius dabartinį "Klaipėdos" viešbutį.
