Anot moters, dabartinė kompensacijų tvarka yra ydinga, nes demoralizuoja ir neskatina darbingų žmonių užsidirbti, o pensininkų – pagalvoti apie taupesnį būstą. Valdžios atstovai sutinka, kad esama tvarka atveria duris piktnaudžiavimams, tačiau formuoti nuostatą, jog valstybė esu aš pats, linkę pradėti tik nuo jaunosios kartos.

Kompensaciją gavusio senuko bute – nė kvapo

Neseniai viename interneto tinklalapyje pasirodė skelbimas, siūlantis išsinuomoti 3 kambarių butą Vilniuje. Be kitų buto privalumų, buvo pažymėta, kad „labai nedideli komunaliniai mokesčiai, nes gaunama kompensacija už šildymą“.

DELFI paskambinus nurodytu telefonu, paaiškėjo, kad bute registruotas senukas, kuris jau seniai čia negyvena. Iš savo pensijos jis, žinoma, nesugebėtų padengti didžiulio ploto šildymo išlaidų. Nors kompensacija už šildymą suteikiama mažas pajamas turinčiam žmogui, o ne butui, jau seniai bute gyvena visai kitas asmuo, kuris sėkmingai naudojasi senuko gauta lengvata. Kadangi buvęs faktinis buto šeimininkas išsikrausto, lengvata perleidžiama nuomininkams. Kas žino – gal būtent ji padės sėkmingai išnuomoti butą.

„Suprantu, kad yra nepalyginti didesnių piktnaudžiavimo atvejų, o konkretus butas yra tik smulkmena. Tačiau norisi iš esmės permąstyti socialinės paramos teikimo principus. Juk kaip tik dėl tokios politikos kompensacijas gaunantys gyventojai mažiausiai suinteresuoti bet kokiomis permainomis, kurios galėtų sumažinti šildymo išlaidas. Neabejoju, kad žmonių, gaunančių kompensacijas dėl mažų pajamų ir sėkmingai gaunančių pajamų iš tų pačių butų nuomos, yra daugiau, tik ne visi taip atvirai skelbia.

Mes, kad galėtume susimokėti mokesčius, paskolą bankui bei išlaikyti tris vaikus, nuolat gyvename įjungę griežto taupymo režimą. Suprantu, kad žmonėms sunku išlaikyti butus, bet dabartinė kompensacijų tvarka yra ydinga, nes demoralizuoja ir neskatina darbingų žmonių užsidirbti, o pensininkų – pagalvoti apie taupesnį būstą. Bendra taisyklė juk yra tokia: gyveni taip, kaip leidžia pajamos. Praturtėji – gyveni prabangiau, sumažėja pajamos – mąstai apie pigesnę pastogę. Suprantu, kad pensininkai yra svarbi, nes aktyvi, rinkėjų dalis, bet kodėl jų taip bijomasi, kad net ir krizės laikais kompensacijos už šildymą liko nepaliestos?“ - svarstė DELFI skaitytoja.

Sankcijos bus pradėtos nuo nelegaliai dirbančių bedarbių

Prieš pusmetį apie šią problemą užsiminė ir premjeras Andrius Kubilius. „Per dvidešimt metų Lietuvoje, man atrodo, susikūrė per daug tokio išlaikytinių mentaliteto. Kai kas bando piktnaudžiauti ir nesąžiningai pasinaudoti valstybės parama – ar tai būtų nedarbo atvejis, ar socialinių išmokų atvejis“, – teigė jis po vieno Vyriausybės posėdžio.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kompensacijoms už šildymą 2000–2009 metais iš viso buvo skirta 669,33 mln. litų. Vien 2009 m. joms išleista 79 mln. litų, tačiau pernai dėl padidėjusio nedarbo, kaip ne kartą teigė įvairių savivaldybių atstovai, jų poreikis išaugo maždaug dvigubai.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pabrėžė, kad socialinė kompensacija arba išmoka siejama su asmens pajamomis. Jei asmens pajamos keičiasi, jis nebetenka teisės į nuolaidą. „Jeigu kompensacija mokama ir toliau, nors pasikeitė ir faktiški buto savininkai, ir nuomininkai, kurių pajamos yra didesnės, be abejo, tai visiškai neteisinga. Kodėl asmuo, gaunantis geras pajamas, gauna kompensaciją už šildymą tik todėl, kad jis gyvena tame bute, tuo tarpu daug mažesnes pajamas turinčios šeimos jokios kompensacijos negauna?“ - svarstė pašnekovas.

Anot Vyriausybės atstovo, panašių piktnaudžiavimo valstybe atvejų pas mus tikrai yra. Šiuo metu sudaryta darbo grupė svarsto, kaip pažaboti piktnaudžiavimą bedarbio išmokomis, kai žmogus nelegaliai dirba. Galvojama apie administracinės atsakomybės sugriežtinimą tokiais atvejais.

„Tiesiogiai apie piktnaudžiavimą kompensacijomis už šildymą mūsų tarnyboje nebuvo kalbama, bet slepiamos pajamos su jomis taip pat susijusios. Galimybė nesunkiai gauti panašias pašalpas, kurios susijusios tik su pajamomis, yra tiesioginis skatinimas nelegaliai dirbti ar kaip kitaip gauti pajamų“, - teigė D. Matulionis.

Kaip išugdyti požiūrį, kad valstybė yra tie patys žmonės?

Vilniaus meras Raimundas Alekna įsitikinęs, kad pirmiausiai tai mentaliteto, vertybių problema, todėl gyventojų elgesį reikia pradėti keisti nuo švietimo sistemos keitimo.

„Kad kas nors pasikeistų, reikia pradėti nuo švietimo sistemos, kuri formuoja žmonių vertybes, jeigu jų žmogus neatsineša iš šeimos. Tiek darželiuose, tiek mokyklose reikia skirti daugiau dėmesio tokiems dalykams, kaip bendražmogiškos vertybės, moralės, teisingumo supratimas.

Reikia, kad žmogus suvoktų, jog valstybė – visų pirma jis pats, jog valstybė yra žmonės, kurie save gerbia. Tuomet atitinkamai ir valstybė tampa tokia, kuria jos visi piliečiai didžiuojasi. Jie džiaugiasi gyvendami tarp žmonių, kuriems nereikia vogti, kadangi sugeba užsidirbti patys. Pagaliau jie yra pakankamai sąmoningi ir suvokia, kur tie mokesčiai nukeliauja: kad už juos žmogus turi sutvarkytas gatves, gali gydytis, o jo vaikai – mokytis, pagaliau jis gali saugiai jaustis, nes policininkams atlyginimas taip pat mokamas iš tų pačių mokesčių“, - teigė politikas.

Pasak R. Aleknos, valstybė turi rūpintis savo piliečiais, bet pagal savo išgales, o ne todėl, kad kažkas mano, kad ji turi prasiskolinti, nes jis per mažai gauna, palyginti su kitomis valstybėmis. Tuo tarpu šiandien žmonės, apgaudinėdami valstybę, esą net nesuvokia, kad daro neteisėtus jausmus. Pavyzdžiui, apklausa parodė, kad 60 proc. žmonių net kontrabandos nelaiko nusikaltimu.

„Kita vertus, tik žmogus, turintis ne vien aukšto lygio teorinių žinių, bet ir pakankamai įgūdžių, kurių reikia gyvenimiškoms situacijoms, mokantis tvarkytis, gali jaustis maksimaliai nepriklausomas nuo valdžios ir pasitikėti savo jėgomis. Šiuo metu daugelis žmonių tikrai turi labai daug žinių, tačiau nėra kompetentingi gyvenimiškose situacijose. O jei žmogus nėra šioje srityje kompetentingas, jis tikisi, kad reikalus už jį sutvarkys valstybė. Reikia išugdyti naują, kitaip mąstančią jaunimo kartą, kuri neplanuos išvykti, o gerai jausis ir čia, nes žinos, ką gali nuveikti“, - svarstė meras. Anot jo, tai padaryti įmanoma per 5-6 metus.