Pusę sklypo galima užstatyti
Iš tiesų, vaikų stovykloms virtus gyvenamųjų namų kvartalais, susizgribta, kad Giruliuose ir Karklėje katastrofiškai trūksta kempingų ir stovyklų.
Klaipėdos rajono savivaldybei užsakius galimybių studiją ir ėmus dairytis, kur prie jūros galima būtų įrengti kempingus, daug kas tik palingavo galva.
"Taip, jie virs namų kvartalais. Kempinguose 50 proc. sklypo galima užstatyti. Kita dalis turi būti rekreacinės paskirties. Galima juk pastatyti keletą namelių", – rėžė Klaipėdos savivaldybės teritorijų planavimo poskyrio vedėjas Kęstutis Vaitiekūnas.
Esą toks likimas ištiko ne vieną tokią teritoriją, todėl tikėtina, kad norus įkurti kelis padorius kempingus statytojai ras kaip pakreipti savo tikslams.
Vis dėlto pajūrio regioniniame parke po valstybinius miškus vietos kempingams besidairantis Klaipėdos rajono turizmo tarybos pirmininkas Algirdas Liaudanskis tikino, kad rajono valdžia neturi slaptų kėslų pajūrio žemėje.
"Nenorime, kad plėtra būtų nepagrįsta, tam rengiame kempingų vystymo galimybių studiją. Ji ir atsakys, kur būtų tikslinga tokią veiklą vykdyti, kaip ji atsipirktų, kokia turizmo veikla šalia kempingų galėtų vykti", – aiškino rajono tarybos narys A.Liaudanskis.
Rajono savivaldybė studijos išvadas turėtų gauti metų pabaigoje. Taip pat yra rengiamas Klaipėdos rajono turizmo vystymo specialusis planas.
"Žuvėdra" taps namų kvartalu
Sovietmečiu prie jūros buvo 14 vaikų stovyklų, dabar veikia tik "Žilvitis" ir "Pasaka". Šventojoje veikia "Energetiko" bei Palangoje esanti "Raganės" stovykla.
Vaikų stovykla "Žuvėdra" netrukus virs gyvenamųjų namų kvartalu su sporto aikštynais.
Klaipėdos miesto taryba sutiko privačiai bendrovei "Kopų žuvėdra" leisti rengti 8,3 ha sklypo planavimo dokumentus.
"Ši teritorija buvo priskirta rekreacinės paskirties žemėms. Tokia galimybė buvo numatyta ir miesto bendrajame plane", – aiškino Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas K.Vaitiekūnas.
"Žuvėdros" teritorijos privatizavimo istorija siekia įmonės "Miško verslas" įkūrimo skandalą. Vėliau dėl šios įmonės valdytų sklypų privatizavimo buvo bandyta kelti bylą. Gindama viešąjį interesą, bylą inicijavo apylinkės prokuratūra. Tačiau ji mįslingai buvo nutraukta.
Ant sovietinių vaikų vasaros stovyklų pamatų iškilo ir prabangių namų kvartalas Skautų gatvėje, kur įsikūrė įtakingiausi uostamiesčio gyventojai.
Tarybiniais laikais klestėjusių stovyklų "Liepsnelė", "Baltijietis" teritorijose taip pat jau puikuojasi naujos statybos būstai.
"Ką mes galime padaryti, juk tai buvo žinybinės stovyklos", – aiškino K.Vaitiekūnas.
Kempingai – tik priedanga?
Pajūrio regioninio parko atstovai stebisi tokia klerkų pozicija.
"Viena savivaldybė sunaikina vaikų stovyklą, leidžia statyti kotedžus, o kita susizgrimba, kad trūksta poilsiaviečių ir jau ieško valstybinės žemės", – stebėjosi Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.
Galimybių studijos rengėjai Klaipėdos rajono savivaldybei jau įvardija pajūryje tiksiančias vietas kempingams. Viena jų – šalia karinių įtvirtinimų Giruliuose, ant jūros kranto esančių dzotų.
"Jokių šansų. Dzotai valstybės saugoma nekilnojama kultūros vertybė. Niekas jiems ten neleis statyti", – pastebėjo K.Vaitiekūnas.
Dar viena vieta traukia rajono turizmo tarybos narių dėmesį – žvejų prieplaukos ties Rikinės žiotimis teritorija.
"Ten yra ne visai rimtas valstybinis miškas, kurį sutvarkius, manau, būtų tinkama vieta kempingui. O šalia kempingo galėtų vystytis kita turizmo infrastruktūra – galėtų atsirasti dviračių nuomos ar maitinimo paslaugos. Žinoma, galėtų vystytis ir apgyvendinimo paslaugos", – aiškino A.Liaudanskis.
Tačiau dėl šio gardaus kąsnio jau įvyko rimtas mūšis. Buvo net patvirtintas detalusis planas, bet po ilgo teismų maratono jis buvo panaikintas.
Atakuoja su pasiūlymais
Greta šios teritorijos įsikūrusi bene vienintelė 40 metų gyvuojanti vaikų stovykla "Žilvitis". Jos vadovas Bronius Kalvaitis iš "Kauno berniukų" prisipažįsta girdėjęs įvairiausių pasiūlymų.
"Ko tik nesiūlė. Buvo visokių atakų. Laikausi, lyg paskutinis bastionas. Pas mus juk 7,5 hektaro teritorija", – prisipažino stovyklos vadovas.
B.Kalvaitis tikino, jog net neabejoja, kad, prisidengus kempingų ar poilsiaviečių įkūrimu, statytojai iš tiesų siekia pajūryje statyti namus ir juos brangiai parduoti.
"Visi juk puikiai supranta, kad iš vaikų poilsio pelno nebus. Klausimą kėlėme net ir Vyriausybėje, kad būtų įrengta prestižinė vaikų stovykla, tačiau valdžia jokio dėmesio nerodo", – tikino B.Kalvaitis.
Kitų stovyklų vadovai esą sulaukia statytojų siūlymų suremontuoti stogą ar patalpas už detalųjį planą, kuris atvertų duris naujoms statyboms.
"Juk svarbiausia yra turėti žemę, o su kempingo priedanga galima viską sugalvoti", – nuomonę dėstė B.Kalvaitis.
Jei reikės, keis ir įstatymus
Klaipėdos rajono turizmo tarybos pirmininkas A.Liaudanskis tikino, kad įrengiant kempingus nebus kertami valstybiniai miškai.
"Tam, kad galėtų vykti statybos, reikės Vyriausybės pritarimo. Be to, reikės keisti kelis įstatymus", – pabrėžė A.Liaudanskis.
Aplinkosaugininkai į tokius politikų užmojus atšauna, kad miške kempingų negalima kurti. Pajūrio juostą saugo Pajūrio tvarkymo specialusis planas.
"Nesvarbu, kad dabartiniai įstatymai to neleidžia. Jei mums galimybių studija parodys, jog tai daryti apsimoka, mes eisme tuo keliu ir sieksime, kad kempingai ten būtų", – tikino A.Liaudanskis.
Pajūrio tvarkymo planas, pasak pašnekovo, irgi yra atgyvena ir jį vertėtų keisti.
"Žemės parduoti nereikėtų, ji turi būti nuomojama. Vyriausybės sprendime galėtų būti numatyta saugiklių, kad kempingai nevirstų gyvenamųjų namų kvartalais", – kalbėjo A.Liaudanskis.
Politikas tvirtino, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą kempingus paversti kotedžais nėra įmanoma.
"Tuomet reikia keisti detalųjį planą. Jei valstybiniame miške Vyriausybė numatytų vieną žemės paskirtį tik tokiai veiklai, jos nebūtų įmanoma pakeisti", – dėstė A.Liaudanskis.
Privačios žemės nedomina
Pajūrio regioninio parko vadovas D.Nicius aiškino, kad pajūryje esančioje valstybinėje žemėje vietos kempingams nenumatyta.
"Kempingams leidžiama atsirasti tik jau privačiomis tapusiose žemėse. Mes siūlome savivaldybei nesidairyti į valstybines žemes, o sukti galvą, kaip privatininkus įtraukti į kempingų steigimą. Tegul mokesčių lengvatas įdiegia, tegul suteikia privačiam žmogui galimybę užsidirbti", – tikino D.Nicius.
Aplinkosaugininkai abejoja, kad valstybinėje žemėje per vargus įkūrus kempingus, pati valstybė juos ir vystys.
"Žinoma, atiduos į privačias rankas. O kas iš to? Miškas iškirstas, ant jūros kranto išdygs pilaitės. Kokia valstybei nauda?" – svarstė D.Nicius.
Už tai, kad pajūryje apstu privatizuotų žemių iki pat jūros, rajono valdžią kritikuoja ir Klaipėdos kolegos.
"Jų siekiai statyti kempingus atrodo šiek tiek pavėluoti. Kodėl savivaldybei nerūpi Karklės infrastruktūra? Nė vienas kelias nesutvarkytas, o vasarą baisu, kas ten dedasi. Pirma ten susitvarkytų", – rėžė K.Vaitiekūnas.
Kristina Vintilaitė, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje:
Manau, kad tokio pobūdžio poilsinių ar kempingų kūrimas gali turėti analogų, kaip ir pabandymai ant jūros kranto, "Žilvičio" stovyklos teritorijoje, pastatyti 40 vietų viešbutį ir 25 vietų bendrabutį. Čia buvo siekiama pastatyti valgyklą, administracijos pastatą, kitus kotedžinio tipo namus.
Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino detalųjį planą. Tačiau ši teritorija yra saugoma, tai Karklės etnokultūrinis draustinis, ir šiai vietai taikomi griežti reikalavimai. Kreipėmės į teismą ir šis panaikino planavimo dokumentą. Stovyklavietė išliko, o joje leidžiama statyti tik tai, ką numato 2005 metais patvirtintas Pajūrio regioninio parko specialusis planas. Kempingai čia gali būti kuriami tik jau urbanizuotose teritorijose. Savivaldybė nėra laisva statyti rekreacinius objektus ten, kuri ji nori.
