Nuolat tobulinami projektai

Naujojo Veikmės pasyviųjų namų kvartalo statybos vyksta etapais. Pirmajame etape 2010 metais buvo pastatytas vienas pasyvusis namas, 2011 – dar du pasyvieji namai, šiuo metu jau projektuojami namai, kurie iškils netolimoje ateityje greta jau pastatytųjų.

Kaip sakė UAB „Veikmės projektai” architektas Rytis Kripas, kiekvienas pasyvusis namas yra unikalus, nes kiekvienam jų taikomi atitinkami sprendimai. Tačiau statant vientisą kvartalą, be jokios abejonės, galima naudotis jau įgyta patirtimi. Pasak architekto, statant Gulbinų pasyviųjų namų kvartalą tobulėjama nors ir nedideliais žingsneliais, tačiau nuosekliai. Visose statinio dalyse ir inžinerinėse konstrukcijose taikomi racionalesni sprendimai. Taip pat stengiamasi sumažinti statybos kainą – pirmojo pasyviojo namo statyba buvo apie 10 proc. brangesnė nei įprastinio, o naujai pastatytų dviejų namų statyba brangesnė tik 6 proc.

Taigi, naujų sprendimų nėra daug, bet apie juos verta užsiminti. Pirmas įdomus sprendimas rastas renkantis pamatų tipą. Viename naujųjų namų sumontuoti plokštieji pamatai. Klojant tokius pamatus išvengiama bet kokios šiluminių tiltelių susidarymo tikimybės. Paskaičiuota, kad šio tipo pamatų statybos kaina nėra didesnė už monolitinių, tačiau jų statyba yra spartesnė.

Kitas naujas sprendimas – oras į ventiliacijos sistemą patenka ne tiesiai iš lauko, o per 30 metrų ilgio vamzdį, kuris yra paklotas grunte žemiau įšalo zonos. Tokiu būdu žiemos metu tiekiamo oro, dar nepasiekusio rekuperatoriaus, temperatūra natūraliai pakeliama keliais laipsniais. Ši idėja buvo sugalvota ir sėkmingai pritaikyta Vokietijoje.

Dėl naujuose namuose panaudotos „Paroc” akmens vata apšiltinto tinkuojamojo fasado sistemos pastato apvalkalas tampa vientisesnis, todėl minimaliai sumažėja šiluminių tiltelių atsiradimo galimybė.

Naujai pastatytų namų langai, atitinkantys pasyviųjų namų standartą, pagaminti Lietuvos bendrovėje „Megrame”. Languose – 3 dalių stiklo paketai, du iš jų dengti selektyvine danga. Šilumos perdavimo koeficientas Uw = 0,78 (kv. m K/W). Virš pietinių fasadų langų įrengiami stogeliai arba žaliuzės, kurios riboja į namus vasarą patenkančią saulės energiją.

Vidaus apdailai panaudotų medžiagų klasė atitinka namo komforto lygį – išklotos ąžuolinės parketlentės, išklijuotos keraminės plytelės, sumontuoti modernūs virtuvės baldai su „Electrolux” buitine technika (buitinių prietaisų energijos klasė A+ ir A++). Tačiau statytojai paliko galimybę pagal pirkėjo poreikį suteikti dar daugiau patogumo – čia galėtų atsirasti židinys, išskirtinė apšvietimo sistema, protingo namo elementai ir kiti modernūs sprendimai.

Saulės kolektoriai šildo vandenį

UAB „Veikmės projektai” direktoriaus A. Prūsaičio nuomone, statybų pramonė neišvengiamai turės siekti pastatų energinio efektyvumo. Europos Sąjungos statybų pramonę reglamentuojančiuose aktuose numatyta didinti pastatų energinį efektyvumą. Nuo 2018 metų visų viešosios paskirties, o nuo 2020 metų ir apskritai visų naujai statomų pastatų energijos sąnaudos turėtų būti beveik nulinės. Anot A. Prūsaičio, visas naujų namų projektavimo ir statybų procesas turi būti organizuojamas taip, kad būtų taupoma energija.

Taigi, naujuose pasyviuosiuose namuose ant garažo stogo sumontuoti UAB Sinovada pateikta austrų gamybos saulės kolektorių sistema, skirta karštam vandeniui ruošti. Į pasyviojo namo sistemas integruotais saulės kolektoriais siekiama dar labiau padidinti individualiųjų namų energinį efektyvumą. Tokia sistema, nenaudodama dujų, vasaros metu visiškai patenkina namo gyventojų karšto vandens poreikį. Kai saulės energijos kiekio nepakanka, karštas vanduo 200 litrų talpos šildytuvuose iki reikiamos temperatūros pašildomas dujiniais katilais.

Naujuose namuose taip pat pritaikyti jau žinomi inžineriniai sprendimai. Kaip ir pirmajame pasyviajame name, naujuose namuose įrengta kombinuota šildymo sistema. UAB „Aereco” vėdinimo sistemos įdiegė aukšto naudingumo, nesusisiekiančių oro srautų rekuperatorius. Rezervinis grindų šildymas, sumontuotas per visą namų perimetrą prie išorės sienų bei tualete ir vonioje, pakelia temperatūrą iki reikiamo lygio. Sanitariniuose mazguose sumontuoti kombinuoti gyvatukai prijungti prie šildymo sistemos (šildymo sezono metu) arba prie elektrinio kaitinimo elemento (vasaros sezono metu).

Pasyviųjų namų privalumai

Pasyvieji namai pasižymi šiluminiu komfortu tiek žiemą, tiek vasarą. Pasyviajame name neteks šalti pėdų ar kęsti skersvėjų, nes energiškai efektyvus namas yra kruopščiai apšiltintas, jo konstrukcijos elementai ir jungtys – sandarios. Naujuose namuose buvo atliktas pasyviesiems namams būtinas oro skverbties matavimas – oro pralaidumo koeficientas yra 0,5 h-1, o tai žymiai aukštesnis rodiklis už norminį.

Veikmės pastatyto pirmojo lietuviško pasyviojo dviaukščio vieno buto būsto šildymui per metus pakanka apie 15 kW/kv. m, tai yra net 4-5 kartus mažiau už tradicinių naujos statybos būstų energinį poreikį. Šiuo metu šis namas stebimas. Statybinės fizikos specialistai periodiškai fiksuoja pirmojo pasyviojo namo charakteristikas, seka jo energijos sąnaudas. Po žiemos sezono bus galima tiksliai įvardyti, kokios yra realios, faktinės šio namo energinės sąnaudos.

Tokiuose namuose geresnės kokybės vidaus oras: grynas oras tiekiamas nuolatos, jis filtruojamas, todėl maksimaliai sumažėja neigiamas išorės poveikis. Juose bus mažiau triukšmo, nes storesnės ir gerai apšiltintos atitvarų konstrukcijos geriau apsaugo nuo išorės triukšmo – dėl to kambariuose paprasčiausiai bus tyliau, o geriau pailsėti galėsite net ir netoli triukšmo zonų esančiose vietose.