Pavyzdžiui, prieš dvejus metus Kauno žemėtvarkininkai kone dviejų hektarų ploto sklypą atriekė Broniui Petraičiui. Esą šis pilietis turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, kuri iki 1940 metų nacionalizavimo priklausė Pranui Povilaičiui. Tačiau duomenų bazėje nėra registruoti nei B.Petraitis, nei P.Povilaitis. Nėra ir kitų tokiai procedūrai reikalingų dokumentų.
Nepaisant to, išvadą dėl minėto sklypo pasirašė šiuo metu Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje jau nedirbanti vyriausioji specialistė Aušra Valiukienė, o palaimino tuometis Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius tikino, kad į Kaune atskleistas aferas reagavo griežtai.
"Akivaizdu, kad tai - galima korupcija, dokumentų klastojimas ir prekyba. Dabar darbo turi imtis prokurorai. Aš prašysiu, kad būtų nuodugniai patikrinti ir visi kiti žemėtvarkos skyriai visoje šalyje", - kalbėjo ministras.
NŽT pareiškė neturinti duomenų, ar suklastotuose Kauno miesto žemėtvarkininkų dokumentuose minimi fiktyvūs pretendentai į žemę - realūs asmenys, ar jų vardai ir pavardės išgalvoti.
"Tačiau šis faktas neturi įtakos vertinant nuosavybės teisių dokumentų rengimo teisėtumą. Šių asmenų egzistavimo nustatymas yra ikiteisminio tyrimo dalykas", - teigė NŽT Teisės departamento atstovė Olga Skripkauskienė.
Tarnyba nustatė, kad Akmenės rajono ir Kauno miesto žemėtvarkos skyriai 2008-2009 metais ir 2010 metų pradžioje neteisėtai rengė, o apskričių viršininkai patvirtino išvadas dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę perkėlimo iš Akmenės rajono ir Kauno miesto į kitus Lietuvos rajonus.
Valstybei galimai buvo padarytas daugiau kaip milijoną litų siekiantis nuostolis.