Tačiau net ir šeimininkų neturinčius statinius nugriauti ar sutvarkyti sudėtinga dėl ilgų teisinių procedūrų ir lėšų stygiaus. Iš anksčiau apleistiems objektams likviduoti numatytų 60 mln. litų beliko penktadalis, kiti nukreipi būstui renovuoti.
Net keturi penktadaliai apleistų pastatų riogso kaimuose.
Kaip apleisti pastatai naudojami, turi kontroliuoti savivaldybės, o neprižiūrinčius savininkus jos turi bausti.
„Jeigu nenugriauna statinio savininkas, o jis kelia grėsmę aplinkai ir kitiems asmenims, savivaldybė turi kreiptis į teismą, kad jis įpareigotų griauti, ir už savo lėšas nugriauti, o vėliau jas išieškoti iš savininkų“, – teigia Laura Nalivaikienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovė.
Deja, tokių griuvenų savininkus vis sunkiau rasti, dalis tokių – mirę, kiti išvykę. Skaičiuojama, kad maždaug 5 tūkst. tokių statinių neturi šeimininkų.
Tačiau savivaldybės juos perimti gali tik per teismus, tokia procedūra užtrunka metus ar daugiau.
„Savininkas netvarko, o paskui valstybė mokesčių mokėtojų pinigais ar ES struktūrinių fondų lėšomis turi tvarkyti. Reikėtų griežtinti atsakomybę už neprižiūrimus statinius, taip pat supaprastinti bešeimininkių statinių skelbimo tvarką“, – mano Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
„Net kai sužinai, kad tas pastatas neturi šeimininko, ir teismas tai pripažįsta, tada Mokesčių inspekcija sako, kad galima jį parduoti, skelbti konkursą ir vyksta tokie stumdymaisi. Manau, kad svarbiausia įvardinti instituciją, kuri atsakinga už tokius pastatus“, – tvirtina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.
Apleistų pastatų likvidavimo programai iki 2012 m. buvo numatyta skirti per 60 mln. litų iš ES fondų ir valstybės biudžeto, vėliau didžiąją dalį lėšų nukreipus būsto renovavimo programai, apleistiems pastatams tvarkyti liko 12 mln.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas žada ieškoti galimybių tas lėšas grąžinti apleistiems pastatams tvarkyti.
