Atseikėta ir privatininkams

Ūkio ministerija šiais metais 80,5 mln. litų ES paramos skyrė 22 turizmo projektams įgyvendinti. Finansinės paramos sulaukė viešbučiai, sanatorijos, hipodromai ir privatūs kultūros paveldo objektai. Naujam gyvavimui prikeltų dvarų sąrašą papildys Mažeikių savivaldybėje esantis privatus Lelijų dvaras, žinomas ankstesniu Plinkšių dvaro pavadinimu, bei Jurbarko savivaldybėje įsikūręs Kazikėnų dvaras. Jųdviejų atkūrimą ir pritaikymą turizmui pagal priemonę „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ šiais metais birželį palaimino Ūkio ministerija.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos vykdomoji direktorė Lina Blažytė minėjo, kad šiais metais finansavimo iš ES sulaukė ir keli privatūs dvarai. Pasak jos, europinė parama iki šiol dosniau seikėta tiems kultūros paveldo objektams, kurie priklauso valstybei. Ant rankos pirštų galima suskaičiuoti privačius dvarus, kurie atkurti ar atkuriami sulaukus finansinės injekcijos iš ES.

„Labai retai privataus sektoriaus dvarų valdytojai sulaukia ES paramos. O ir pinigai skiriami įmonei, kuri dvare teiks turizmo paslaugas“, – teigė L. Blažytė.

Ji pažymėjo, kad Ūkio ministerijai vertinant pateiktus privataus sektoriaus projektus ir skirstant lėšas nėra svarbus objekto, kaip kultūros paveldo vertybės, statusas ar vertingųjų ypatybių išsaugojimas. Didžiausias dėmesys kreipiamas į įmonės, kuri įgyvendins projektą, finansines galimybes ir stabilumą.

Vertindami pateiktus projektus ekspertai, kurių komisiją sudaro Ūkio ministerijos specialistai, vadovaujasi ūkiškais svertais.

Norint teikti paraišką ES finansavimui gauti būtina pateikti daugybę dokumentų. Ypač brangus prie paraiškos pridedamų techninio ir investicinio projektų parengimas. Tai siekia per 100 tūkst. litų. Be to, būtina pridėti ir kitus įmonės finansinį stabilumą bei jos finansinius pajėgumus įrodančius dokumentus.

„Parengti investicinį ir techninį projektus – sudėtingas procesas, reikalaujantis įvairiausių žinių. Informacija apie dvarą renkama ir kaupiama nenutrūkstamai, tačiau ji nebūtinai atsiranda tada, kada jos labiausiai reikia. Jei atsiranda – gali pakeisti nemažą projekto dalį“, – apie projekto rengimo subtilybes kalbėjo Lelijų dvaro valdytoja Lina Dunauskaitė.

Pasirinko kitą pavadinimą

Beveik kasmet atkuriama bent po kelis privačius dvarus. Plinkšių dvaras –
toks oficialus dvaro pavadinimas, jis šiuo metu pervadintas nauju, daug skambesniu Lelijų dvaro vardu. Jo valdytoja L. Dunauskaitė pasakojo, kad toks dvaro pavadinimas kilo dėl lelijų, kurių ir dvaro simbolikoje, ir dvaro aplinkoje yra labai daug. Jos įspūdingai sužydi vasarą ir Plinkšių ežere, ant kurio kranto įsikūręs pats dvaras. Dvaro valdytoja kalbėjo, kad be ES fondų paramos būtų neišsiversta norint pradėti darbus.

„Dvaras labai didelis ir imlus investicijoms. Jo nebūtų įmanoma atkurti tik privačiomis lėšomis“, – teigė L. Dunauskaitė. Ji pasakojo, kad dvaro teritorijoje stūkso rūmai, vienas vertingiausių pastatų Lietuvoje. Jų architektūroje susipina neoklasicizmo ir neorenesanso stiliai. Šis objektas pastatytas 1880–1886 metais kaip reprezentaciniai rūmai ir priklausė grafui Konstantinui Broel Pliateriui.
Dvaras matė išties nemažai. Mat skirtingais istorijos laikotarpiais rūmai keitė savo paskirtį. Juose veikė ir žemės ūkio mokykla, ir tarybinis ūkis-technikumas, o vėliau įkurti ir kultūros namai.

„Rūmuose išliko trys puošnios salės – jas restauruosime. Reikia restauruoti ir atkurti dvaro oficinas. Didžioji oficinos dalis, žinoma kaip sodininko namas ir oranžerija, yra nudegusi ir ją reikia atstatyti iš naujo. Būtina kuo skubiau keisti pastatų stogus, tvarkyti pamatus, perdengimus ir įrengti visas reikalingas komunikacijas“, – artimiausius darbus vardijo dvaro valdytoja.

Lelijų dvarui išsaugoti ir pritaikyti turizmui reikėtų per 18 mln. litų. Iš ES įmonė „Linos namai“ sulaukė 7 mln. litų paramos, o likusias lėšas planuojama investuoti patiems. Šiame dvaro atkūrimo ir pritaikymo turizmui etape dvaro arklidės, keletas pastatų, dvaro parko atsodinimas ir tvenkinių sistemos valymo darbai paliekami jau už projekto ribų, tačiau jų tvarkymu dvaro šeimininkai rūpinsis vėliau savo lėšomis.

Vilios lėto gyvenimo filosofija

Atkurtos ir restauruotos didžioji ir mažoji dvaro oficinos bus pritaikytos svečių apgyvendinimui – čia bus įrengti 23 apartamentai. Atkurtos rūmų salės bus pritaikytos parodoms, konferencijoms ir kitai kultūrinei veiklai, rūmuose taip pat planuojama įrengti keturis apartamentus. Rūmų rūsyje numatoma dvaro virtuvė, vyno rūsys bei restoranas.

„Reprezentacinėje dvaro teritorijos dalyje tikimasi atkurti gėlynus, išvalyti tvenkinius ir galbūt juos pritaikyti žuvininkystei. Ūkinėje dvaro dalyje planuojama atkurti dvaro sodą. Grafo laikais dvaras garsėjo bitininkystės produktais. Planuojama sodinti ekologinį daržą, vaistažolių, iš kurių būtų ruošiamos arbatos bei įvairiausi pagardai virtuvei“, – gražiomis idėjomis apie ateities planus, kurie į šį projektą neįeina, dalijosi L. Dunauskaitė.

Lelijų dvare bus propaguojama lėto gyvenimo (wellness – anglų kalba „sveikatingumas, sveikumas“) filosofija. Užsibrėžta sukurti tokias paslaugas ir produkciją, kurios būtų nukreiptos į žmogaus kūno, dvasios sveikatą bei grožį.

„Mūsų tikslas yra pritraukti užsienio turistų, kuriems įdomus sveikas gyvenimo būdas: ekologiški produktai, rami aplinka. Tai penas kūnui ir sielai. Dirbti planuojame ir su atvykstamojo turizmo vietos, ir su užsienio įmonėmis“, – planus atskleidė dvaro valdytoja.

Dvaro atstatymas pagal visas projekto sutarties sąlygas privalo būti baigtas iki 2013 metų pavasario. Tikimasi, kad įgyvendintas dvaro atkūrimo ir pritaikymo turizmui projektas skatins vietos ir atvykstamąjį turizmą, kels smulkųjį verslą toli nuo sostinės esančiame regione.

„Mums labai pasisekė, kad prie techninio projekto dirbo nuostabūs žmonės. Dėl to jis buvo pripažintas naudingu ir reikalingu ateinančioms kartoms“, – teigė Lelijų dvaro atstovė.

Propaguos aktyvias pramogas

Kitas objektas – Kazikėnų dvaras, įkurtas Panemunės regione, senajame Kauno–Šilutės kelyje Jurbarko savivaldybėje. Dvaras, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas 1540 metais, šiuo metu priklauso privatiems investuotojams iš užsienio.

Šešių hektarų dvaro teritorijoje yra išlikę šeši pastatai: dvi arklidės, maniežas, ūkinis ir keletas kitos paskirties pastatų. Tačiau, pasak įmonės „Laisvas paukštis“, kuriai skirta ES parama, direktorės Ingos Tvarijonavičienės, dvaro teritorijoje nieko autentiška neišlikę.

Iš tarptautinių fondų skirta daugiau kaip 3 mln. litų, ir tai sudaro tik pusę visos sumos, kuri reikalinga dvarui atkurti ir kompleksinio turizmo infrastruktūrai sukurti. Kitą pusę sumos įnešti turės patys investuotojai.

Dvaro savininkai numatę padaryti daug įvairių darbų. Seniausi išsilaikę pastatai – dvaro arklidės, jų būklė – geriausia. Kiti objektai neblogai išsilaikę, tačiau jiems reikia rekonstrukcijos. Sovietmečiu pastatai buvo atstatyti iki tokio lygio, kad galėtų funkcionuoti kaip ferma. Nepriklausomybės pradžioje geriausi Lietuvos jojikai kartu su Norvegijos žirgų mylėtojais bei investuotojais atstatė, restauravo dvarą kiek sugebėjo ir suteikė jam naują veidą.

Pirmieji iš numatytų darbų – atlikti išlikusių arklidžių rekonstrukciją, įrengti tarptautinius reikalavimus atitinkantį žirgų maniežą, o vietoj senosios daržinės pastatyti pastatą, skirtą svečiams apgyvendinti ir konferencijoms rengti. Dvaras galės priimti iki 80 svečių.

„Rengiant projektą galvojome apie pinigų grąžą, todėl nusprendėme, kad jame reikėtų teikti kompleksines turizmo paslaugas ir svečiams pasiūlyti įvairių pramogų. Be apgyvendinimo, maitinimo paslaugų, teiksime jodinėjimo, važinėjimo karietomis, rogėmis ir kitas aktyvias pramogas. Dvaras bus pritaikytas ir sporto stovykloms organizuoti“, – kalbėjo įmonės direktorė.
Kadangi dvaras įsikūręs labai gražioje vietoje, jį supa miškai, aktyvias paslaugas turistams bus siekiama pasiūlyti ir žiemos metu, sumažėjus turistų skaičiui.

„Sieksime sukurti tokias paslaugas, kad dvaro svečiai norėtų užsukti vėl“, – pažymėjo I. Tvarijonavičienė. Ji tiki, kad dvaras taps patraukliu objektu turistams.

Tik ES lėšų nepakanka

Vienu ryškiausių pavyzdžių, valstybiniuose objektuose įsisavinant ES lėšas ir už jas atliekant dvaro pastatų bei teritorijos sutvarkymą, yra Užutrakio dvaro sodyba Trakuose.

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija pirmame rūmų sodybos atkūrimo etape iš ES gavo 10 mln. litų paramą. Už šias lėšas buvo restauruoti dvaro rūmai, svirnas ir vienas parko tvenkinys. Antrame etape tolesniems dvaro tvarkymo darbams atlikti buvo skirta beveik 8 mln. litų. Už šias lėšas šiuo metu atliekama šalia rūmų esančių parterių restauracija, ežero terasą puošusių paviljonų, trijų peizažinėje parko dalyje buvusių tvenkinių atkūrimas, išlikusių dvaro arklidžių restauracija ir pritaikymas lankytojams, inžinerinių tinklų rekonstravimas. Tačiau net ir baigus įgyvendinti dabartinį projektą sodyboje dar liks daug nerestauruotų pastatų, neatkurtų tvenkinių ir lauks nauji dvaro tvarkymo darbai.

Užutrakio rūmai atgimė kaip universalios paskirties kultūros objektas. Antro aukšto rūmų salės pritaikytos konferencijoms ir seminarams rengti. O šių metų vasarį visuomenei pristatyta pirmoji restauruota reprezentacinė salė – Liudviko XVI stiliumi dekoruotas valgomasis, įsikūręs pirmajame rūmų aukšte. Ateityje bus atkurtos ir kitos rūmų salės, tačiau jos tvarkomos ne už ES lėšas. Už LR Kultūros paveldo departamento lėšas baigiamas tvarkyti Gobelenų salonas, o kitos erdvės – Baltoji salė, Grafienės salonas, Rūkomasis, Grafo kambarys – tvarkomos už lėšas iš Valstybinės investicijų programos.

Patirtimi dalijosi lenkai

Anot L. Blažytės, dvaro atgaivinimas – labai didelių pastangų reikalaujantis darbas. Pasak jos, TINP direktorius Gintaras Abaravičius – tiesiog užkrėstas dvaro atkūrimu, todėl pastatų restauracija vyksta kokybiškai. Šalyje yra tik vienetai dvarų, kurie restauruojami tinkamai. Pasak pašnekovės, darbų spekuliacijos neišvengiama, nes projektai įgyvendinami per gana trumpą laikotarpį. Specialistų trūkumas ir paviršutiniškas kai kurių jų požiūris į darbo kokybę yra didelė problema. Dėl specialistų trūkumo Užutrakio rūmų valgomojo restauravimas buvo patikėtas Lenkijos restauravimo meistrams. Jie atkūrė pažeistas reljefines tinklo traukas dekorui tvirtinti ir savo patirtį perteikė Lietuvos restauratoriams.

Netolimoje ateityje, nusimetusi vaiduoklio apdarą, Užutrakio dvaro sodyba atgims ir taps reprezentacine – joje jau dabar rengiami įvairūs kultūriniai renginiai, koncertai, seminarai, konferencijos ir parodos.