Atrodo, jog Kauno rajone ryškėjanti situacija atitinka Baltijos šalyse vyraujančias bendrąsias tendencijas, kurias praėjusį pavasarį skelbė „Colliers International“, atlikusi stambių investuotojų lūkesčių tyrimą. Didžioji dauguma respondentų tuomet teigė laukiantys atsigavimo ir prognozavo, kad NT laikrodžio rodyklė pakils iki 7 – 8 val.

DELFI pasidomėjo, kokie požymiai grindžia optimistinę išvadą apie Kauno rajono NT rinkoje auštantį rytą.

Rodyklė pajudėjo pavasarį

„Pernai mūsų agentūroje per tam tikrą laikotarpį buvo parduoti keturi sklypai, šiemet aštuoni. Vertinant procentais, galėtumėme konstatuoti šimtaprocentinį šuolį, bet iš esmės tai yra gana kuklus padidėjimas. Prieš keletą metų per tą patį laikotarpį buvo parduota iki trisdešimt sklypų“, -- kalbėjo aštuoniolika metų Kauno rajono rinkoje dirbančios NT bendrovės „Latmas“ vadovas Vigintas Leonavičius.

Jo nuomone, NT laikrodžio rodyklė nežymiai pradėjo kilti praėjusį pavasarį. Pastarosiomis savaitėmis tas kilimas vyksta nuosekliai ir teikia vilčių, jog nėra atsitiktinis.

Vienuolika metų NT sandorius Kauno rajone sudarančio „Ober Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas pasakojo, kad pastarosiomis savaitėmis ypač pagausėjo nedidelių, sąlyginai pigių žemės sklypų pardavimo sandorių.

„Panašus aktyvumas buvo tik pakilimo laikotarpiu. Manau, kad maždaug po metų NT laikrodžio rodykė Kauno rajone gali įsitvirtinti ties aštunta valanda“, -- spėjo S.Umbrasas.

Penkiolikos metų darbo patirtį Kauno rajono nekilnojamojo turto rinkoje turinčios bendrovės Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūra direktorius Almantas Pėstininkas pridūrė, jog rinkos pagyvėjimą paskatino net tik vis stipresnius gyvybės impulsus siunčianti ekonomika, bet ir gerokai sumažėjusios statybos darbų bei statybinių medžiagų kainos.

„Gali būti, kad po kokių penkerių metu šiuos laikus prisiminsime, kaip labai gerus, kai statybininkai buvo „neišmandrėję“, -- spėjo A.Pėstininkas.

Stinga išskirtinių sklypų

Vidutinio dydžio (apie 10 arų), infrastruktūros neturintis gyvenamosios valdos sklypas Kauno rajone kainuoja nuo 1,5 tūkst. iki 4,5 už arą.

„Kalbame ne apie pageidaujamas kainas, bet apie konkrečius sandorius“, -- patikslino „Ober Haus“ Kauno padalinio vadovas.

Sklypai su sutvarkyta infrastruktūra kainuoja iki 10 tūkst. litų už arą ir daugiau. Jei į valdą yra nutiestas kelias ir įrengtas apšvietimas, kaina gali padidėti iki 15 tūkst. Lt už arą.

Išskirtinėse, gražios aplinkos apsuptose vietose, sklypo aro kaina siekia 55 tūkst. Lt.

„Pastaraisiomis savaitėmis pagausėjo klientų, besidominčių brangiais sklypais: gražiose vietose esančiomis erdviomis teritorijomis su sutvarkyta infrastruktūrą. Tai geras ženklas. Prieš tris savaites išskirtinis sklypas buvo parduotas prie Neries. Už arą sumokėta 53 tūkst. litų“ , -- teigė „Latmas“ direktorius komercijai Aringas Brazaitis.

Už tokias kainas sklypai buvo parduodami tik pakilimo laikotrapiu: „Ober Haus“ atsovas sakė, jog prieš porą metų parduoto sklypo su vaizdu į upės vingį aras buvo įkainotas 55 tūkst.

Tačiau pastebima, jog išskirtiniai sklypai Kauno rajone – deficitas.

„Jei dabar koks nors klientas papraštų už milijoną litų surasti gerą prekę, neturėtumėme ką pasiūlyti“, -- prisipažino agentūros „Latmas“ atstovas.

Kainos mažėjo ir perpus

Agentūrose dirbančių specialistų teigimu, nekilnojamojo turto kainos Kauno rajone sumažėjo apie 40 – 50 procentų, o kai kurių komercinei paskirčiai tinkančių sklypų vertė krito net iki 70 proc.

Kačerginėje, Kulautuvoje gyvenamosios valdos su sutvarkyta infrastruktūra žemės aras dabar kainuoja maždaug nuo 10 iki 20 tūkst. Lt. Kai NT laikrodžio buvo zenite, aro kainą šiose pakaunės gyvenvietėse svyravo tarp 20 – 30 tūkst. Lt.

Visiškai šalia miesto esančiuose, tačiau gražia aplinka nepasižyminčiuose Ringauduose sklypo su komunikacijomis aro kaina – apie 15 Lt.
Pakilimo laikotarpiu panašūs sklypai čia kainavo apie 20 – 25 tūkst. Lt.

Bene aktyviausiai prekybą gyvenamosios paskirties sklypais ir būstais šiuo metu vyksta Raudondvario gyvenvietėje. Pasak agentūros atstovų, sklypo be komunikacijų aras čia kainuoja apie 5 – 7 tūkst. Lt, su komunikacijomis – 12 – 15 tūkst. Lt.

Šiuo metu siūloma nemažai sklypų šalia tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožo, esančio tarp Kauno ir Garliavos.

2,25 jektarus žemės greta jau veikiančio logistikos centro be tarpininkų parduodantis kaunietis sakė, jog už arą pageidautų trijų tūkstančių litų ir pridūrė, jog būtų galima derėtis.

„Tas plotas yra ne komercinės, bet žemės ūkio paskirties. Tad dar reikės keisti paskirtį. Tačiau yra ir privalumų: visiškai šalia nutiesta elektros linija“, -- dėstė pirkėjo jau ilgokai ieškantis žmogus.

Pakilimo laikotarpiu žemės aras šalia tarptautinės magistralės kainavo apie 10 tūkst. litų.

Kaunietiško apsukrumo išraiška

Šalyje – rekordinis nedarbas, nuolat mažėja atlyginimai. Ar ši aplinkybė neprieštarauja optimistinėms NT agentūrų prognozėms?

„Bedarbių tikrai padaugėjo, atlyginimai mažėja, tačiau ši aplinkybė nėra ta, kuri paralyžuotų finansų rinką. Statistika rodo, kad bankuose gyventojai laiko rekordinę pinigų sumą. Resursų, kaip matome, yra“, -- neketino atsisakyti optimistinės gaidos agentūros „Ober Haus“ Kauno padalinio vadovas S.Umbrasas.

Pašnekovai pastebėjo, kad bankai jau pravėrė geležinių durų plyšelį paskolų prašantiems asmenims.

„Bet reikalavimai dabar daug griežtesni. Jei prieš ketvertą ar penketą metų pakakdavo, kad sumokėjus mėnesio įmoką vienam šeimos nariui liktų 300 litų, dabar reikalaujama, kad ta suma būtų bent kelis kartus didesnė“, -- pastebėjo V.Leonavičius.

„Ober Haus“ ir „Latmas“ atstovai mano, jog NT rinką iš sąstingio Kauno rajone
judina ir tam tikri kaunietiško mentaliteto ypatumai.

„Kaunas visais laikais mėgo nuosavus namus ir privačią erdvę. Dar sovietmečiu miestas garsėjo privačių namų masyvais, kurie buvo įspūdinga kaunietiško apsukrumo išraiška“, -- pastebėjo sovietmečiu ekskursijų vadovu dirbęs A.Brazaitis.

„Kalbant apie ilgalaikes tendencijas, manau, kad NT laikrodžio rodyklės kilimas bus stabilus ir nuosaikus, be jokių svaiginančių šuolių, kurie visus stebino prieš keletą
metų“, -- prognozavo A.Pėstininkas.

Visų pašnekovų optmizmas buvo pabrėžtinai santūrus. Nors jie tikino regintys NT rinkoje auštantį rytą, tačiau buvo akivaizdu, jog kalbama ne apie gyvybę trykštantį vasaros rytą, bet veikiau apie rudens aušrą, kurią dažniausiai gaubia gana tirštos miglos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją