„Jie nėra suinteresuoti dalyvauti, nėra suinteresuoti priimti sprendimus ir nepalaiko tų gyventojų, kurie nori modernizuotis. Jie viską gauna. Jiems už viską apmoka, kam tada sukti galvą?“, - Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė.
Apie tai užsimena ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto atstovas Žilvinas Šilėnas komitete teigė, jog situacija, kai žmonės gali naudoti daug šilumos ir už tai nemokėti arba mokėti mažiau nei priklauso, neskatina jų atnaujinti savo būsto
Panašią idėją komiteto posėdyje išsakė ir Seimo narys konservatorius-krikdemas Jonas Šimėnas, kuris svarstė, ar nederėtų teisės aktuose užfiksuoti nuostatos, kad praėjus trejiems metams nuo įstatymo, reglamentuojančio daugiabučių renovaciją, įsigaliojimo būstus atnaujinti nepanorę gyventojai prarastų socialinę paramą arba kompensacijas už šildymą.
„Negalime mes nemokėti socialinių paramų vien dėl to, kad žmonės šildys atmosferą ir galų gale visi tie pinigai nuteka energijos šaltinių tiekėjams, šiuo atveju dujų tiekėjams. Ar neieškojote jokių formulių, formuluočių, kaip tą pasakyti? Sakykim, toks grubus pavyzdys – trejus metus (nuo įstatymo įsigaliojimo – DELFI) nerenovuoji savo būsto, parrandi socialinę paramą“, - Aplinkos ministerijos atstovų klausė J. Šimėnas.
Tačiau aplinkos viceministras Arūnas Zabulėnas į parlamentaro klausimą konkrečiai neatsakė, nors vėliau kalbėjusi ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja E. Radavičienė sutiko, jog kompensacijos už šildymą yra viena kliūčių spartesnei daugiabučių renovacijai.
Tarp kitų kliūčių daugiabučių namų renovavimo programos plėtrai Aplinkos ministerijos atstovė minėjo valstybės paramos teikimo nepastovumą, komercinių bankų nesuinteresuotumą dalyvauti programoje, informacijos trūkumą, kitų patalpų savininkų nesuinteresuotumą, gyventojų nepasitikėjimą rangos darbų kokybe, nepakankamą savivaldybių ir bendrosios nuosavybės administratorių aktyvumą bei žmonių baimę imti kreditus.
„Žmonės tikrai bijo, nenori imti kreditų, ypač po šitos ekonominės krizės“, - sakė E. Radavičienė.
DELFI primena, kad kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas. Šios pajamos vienam šeimos nariui negali viršyti valstybės remiamų pajamų dydžio 350 Lt.
