Viena iš idėjų kovoti su žmonių aplaidumu – dešimt ar 100 kartų didesnis mokestis už žemę, jei ant jos stovintis pastatas neprižiūrimas.
Paskutinįsyk apleisti pastatai buvo suskaičiuoti prieš dvejus metus rengus specialią studiją, tačiau pripažįstama, kad situacija per tą laiką nepagerėjo, nebent išnyko kai kurie dideli statiniai, tačiau atsirado daugiau gyvenamųjų niekam nereikalingų pastatų.
Neoficialiai skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje gali būti apie 15 tūkst. apleistų pastatų.
„Studijos autoriai atkreipia dėmesį, kad apleistų gamybinių ir žemės ūkio pastatų nedaugės, tačiau atsiranda nauja grupė – gyvenamieji pastatai. Iš tikrųjų praėjo dveji metai ir aš pats šią vasarą daug važinėjau dviračiu po Lietuvą ir mačiau, kad ten, kur nėra rekreacinio intereso, daugelis namų stovi tušti, išdaužytais langais, nes savininkų nebėra, o paveldėtojų toks turtas nedomina“, – DELFI po Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Komitete sukviesti institucijų specialistai tvirtino, kad situacija Lietuvoje prastėja – didesni statiniai po truputį nyksta: vienus nugriauna savivaldybės, kiti patys sugriūna, tačiau daugiau atsiranda smulkių neprižiūrimų pastatų.
Jo nuomone, dalį problemos galima būtų išspręsti per žemės mokestį – turintys apleistus namus už žemę turėtų mokėti dešimteriopai ar šimteriopai didesnį žemės mokestį.
„Žinoma, kad tai išspręstų tik dalį problemos, nes daugelis apleistų pastatų neturi žemės sklypo“, – sakė pašnekovas.
Dar prieš krizę buvo paskaičiuota, kad norint nugriauti visus neprižiūrimus pastatus, tai kainuotų apie 1,5 mlrd. Lt. Šiuo metu tai atsieitų pigiau.
„Mano nuomone, reikia labai išsiskirti prioritetus, kur be valstybės įsikišimo savivaldybė negali sutvarkyti. Pavyzdžiui, buvusi Didžiasalio gamyklos teritorijoje situacija yra labai pavojinga. Ta gamykla dabar yra išdalinta atskirais gabalais, dalis priklauso savivaldybei, juridiniams asmenims, valstybei. Kiekvieną gabalą valdo vis kitas savininkas“, – kalbėjo V. Bezaras.
Maždaug trečdalis apleistų pastatų yra įsikūrę maždaug kilometro atstumu nuo turistinių maršrutų.
Kai kurios savivaldybės gerokai atidžiau nei kitus suskaičiavo apleistus pastatus, pavyzdžiui, Molėtų, Pasvalio, Radviliškio rajonų savivaldybės, savo teritorijose priskaičiavusios po maždaug 500 tokių pastatų, tuo tarpu Vilniaus ar Ukmergės rajonų savivaldybės nurodė turinčios 16-19 apleistų statinių.
Jo nuomone, problemą reikėtų spręsti sugriežtinant priežiūrą, palengvinant pastatų skelbimą bešeimininkiais.
„Reikėtų sutrumpinti laiko tarpą, kai galima pastatą skelbti bešeimininkiu. Pagal dabartinį reguliavimą, tai užtrunka maždaug dvejus metus, šį terminalą vertėtų sutrumpinti maždaug perpus. Taip pat reikėtų palengvinti tokių pastatų registravimą, galbūt tai palengvintų pardavimą“, – svarstė pašnekovas.
Šiuo metu kas tris mėnesius du kartus reikia paskelbti skelbimą laikraštyje ir po to pradėti pastato skelbimą bešeimininkiu.
Emigruoja ir palieka
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis DELFI sakė, kad apleistų pastatų problema aštrėja ir dėl emigracijos, ir dėl ekonominio sunkmečio.
„Žmonės išvažiuoja ir palieka pastatus, dėl sunkmečio neturi pinigų juos remontuot. Su šia problema būdinga visam posovietiniam pasauliui“, – kalbėjo jis.
Didžiulė problema, anot jo, kad savivaldybėms trūksta pinigų griauti bešeimininkius pastatus ir specialistų juos inventorizuoti.
„Savivaldybėms savarankiškoms funkcijos atlikti trūksta lėšų, o pernai jos dar buvo ir gerokai nukirptos. Paprastai kalbant nėra pinigų. Savivaldybėms labai trūksta specialistų, kad galėtų sužiūrėti visus apleistus pastatus ir atliktų nuolatinę inventorizaciją“, – kalbėjo G. Vaičionis.
Bešeimininkių pastatų problemą po vasaros atostogų nagrinėjo Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, nusprendęs paprašyti Statybų inspekcijos surinkti naujausius duomenis apie situaciją, kreiptis į Vyriausybę dėl darbo grupės sudarymo, kuri pateiktų siūlymus, kaip spręsti problemą.
Jau anksčiau aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas sakė, kad siūlys griežtinti baudas pastatų neprižiūrintiems savininkams. Šiuo metu bauda sudaro 1000-5000 Lt.
DELFI jau rašė, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis taip pat pabrėžė, jog Lietuvos pastatų, o taip pat ir sovietmečiu statytų daugiabučių, būklė vis prastėja, nes jau dvidešimt metų nesirūpinama jų tinkama priežiūra.
