Dar prieš dvejus metus Vyriausybė patvirtino asbesto turinčio šiferio šalinimo nuo namų stogų programą. Per tą laiką iš esmės nenuveikta nieko – seniūnijos tik išplatino anketas, kuriose reikia nurodyti turimo šiferio ant pastatų kiekius. Žmonės, neturėdami pakankamai informacijos, kaip, kam ir kiek bus suteikta paramos keičiant stogus, neskuba net pildyti siūlomų anketų.
Valdžiai krizė tapo gera priedanga nieko nedaryti šiai programai įgyvendinti. Žmonėms trūksta informacijos apie saugų asbesto turinčio šiferio pašalinimą.
Be to, šiferio išgabenimas nemažai kainuoja, todėl nenuostabu, kad daug šios pavojingos medžiagos atsiduria pamiškėse.
Sena danga – ir po škvalo
Prasiautus škvalui, nemažai gyventojų priversti dengti naujas stogų dangas. Bet ne visi galėjo atsisakyti pripažinto kenksmingu asbestinio šiferio dangos. Trakų rajone esančio Dusmenų kaimo bendruomenės pirmininkė Rima Korsakienė pasakojo, kad jų gyvenvietėje daug žmonių po siautusios stichijos turėjo remontuoti stogus. „Tai, kad šalyje paskelbta asbesto šalinimo programa, niekaip nepaveikė mūsų kaimo gyventojų, – teigė ji. – Kelios šeimos savo lėšomis perdengė stogus nauja nekenksminga danga, tačiau dauguma lopė stogus turėtomis seno šiferio lakštų atsargomis.“
Varėnos seniūnas Juozas Balevičius sakė, kad nuo škvalo nukentėjo pusšimtis seniūnijos kaimų. „Kol kas tik renkamos paraiškos ir aiškinamasi, kokius nuostolius žmonės patyrė, o apie konkrečią finansinę paramą kalbėti anksti, kol nėra žinių iš Vyriausybės, – sakė seniūnas. – Namai su nuplėštais stogais šiuo metu uždengti tik plėvele.“
J.Balevičius minėjo, kad iš seniūnijos tenka išvežti daug vėjo nuplėšto šiferio. „Bėda, kad jo išgabenimas labai brangus – įmonė prašo 170 Lt už išvežtą toną asbestinio šiferio“, – tvirtino seniūnas.
Atsikratyti brangu
Asbesto šalinimo programai kol kas preliminariai numatyta skirti 22,6 mln. Lt. Dalį lėšų žadėta išleisti situacijos tyrimui, visuomenės informavimui ir kitiems nekonkretiems dalykams. Juk ir taip aišku, kad dauguma namų turi šiferiu dengtus stogus ir jiems pakeisti reikia milijardų.
Nusprendusieji patys keisti stogų dangas susiduria su šiferio pašalinimo rūpesčiais. „Pernai keičiau ūkinio pastato stogą ir nuėmiau apie 100 kv. metrų asbestinio šiferio, – pasakojo Alytaus rajono gyventojas Jonas Pangonis. – Kelias dienas aiškinausi, kur jį galėčiau saugiai išvežti. Galiausiai išsiaiškinau, kad jį turiu gabenti į regiono sąvartyną. Teko nuomotis sunkvežimį, mokėti sąvartyno vartų mokestį (60 Lt už toną). Kaimynai, sužinoję, kad išleidau apie 200 Lt, jog atsikratyčiau šiferiu, išvadino kvailiu ir sakė būtų patys tą dangą pasiėmę ir pašiūres uždengę arba sutrupinę bei išbarstę ant įvažų į kiemus. Manau, kad asbesto šalinimo programa labiausiai turėtų rūpintis nemokamu ir saugiu šiferio išgabenimu, o ne kurti nerealias vizijas, deklaracijas.“
Veža į pamiškes
Statybinių atliekų išgabenimo paslaugas teikiančios Vilniaus įmonės „Kraukkita“ direktorius Kazimieras Navackas sakė sulaukiantis ir gyventojų užsakymų išvežti šiferį. „Tai iš tikrųjų nepigi paslauga, nes kainuoja transportas, degalai, sąvartyno vartų mokestis“, – aiškino direktorius. Kaina priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų, mašinos dydžio ir pan. Atsikratyti šiferio netoli sostinės vidutiniškai kainuoja apie 300 Lt už toną. „Girdėjome, kad kituose regionuose šios paslaugos kaina dar didesnė“, – kalbėjo K.Navackas.
Vienur regionų atliekų tvarkymo centrai ar komunalinės įmonės savo aikštelėse priima šiferį nemokamai, kitur – nustato minimalų nemokamą kiekį, o už likusį prašo pinigų. Pavyzdžiui, Tauragės regione nemokamai galima palikti iki 100 kg, Utenos – iki 120 kv. m šiferio per metus, o štai Kauno regiono atliekų tvarkymo centro aikštelės keliuose rajonuose nemokamai priima tik 10 šiferio lakštų. Nenuostabu, kad nemažai žmonių nesuka galvos, kaip atsikratyti asbestu, ir išmeta šiferį pakelėse, miškuose ar geriausiu atveju atiduoda kaimynams.
Pataria kaupti dokumentus
Seniūnijos kol kas įpareigotos tik platinti anketas, kuriose žmonės nurodo turimo šiferio kiekį. Paskui Aplinkos ministerija suves duomenis į duomenų bazę ir spręs, kokią asbesto šalinimo strategiją priimti. „Žmonės abejoja šios programos nauda, todėl labai vangiai teikia duomenis, – teigė Josvainių (Kėdainių r.) seniūnas Algimantas Sirvidas. – 4 mūsų seniūnijos specialistai patys eina pas gyventojus ir jų prašo surašyti, kiek turi asbestinio šiferio.“
Tačiau laukiant tegul ir mažai tikėtinos paramos ateityje, neužtenka vien pildyti anketas. Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Mantas Vaškevičius teigė, kad keičiantieji stogus jau dabar turi kaupti dokumentus apie pašalintą šiferį. „Per 3 mėnesius nuo darbų pabaigos gyventojas turi užpildyti du pranešimo apie asbesto turinčių gaminių pašalinimą egzempliorius, kurių vieną pateikia savivaldybei (seniūnijai), o antrą pranešimo egzempliorių saugo pats. Siūlytina prašyti šį egzempliorių pažymėti gavimo žyma“, – aiškino jis.
Taip pat reikia išsaugoti įmonės, kurios aikštelėje ar sąvartyne buvo pristatytas šiferis, išduotus dokumentus su pristatyto šiferio kiekiu.
Redakcijai pakalbinus seniūnijų gyventojus galima daryti išvadą, kad dar labai mažai gyventojų žino apie šiuos reikalavimus. Nieko apie tai neužsiminė ir šnekinti regioninių atliekų tvarkymo centrų, komunalinių įmonių specialistai. Neaišku, ar bus kompensuotos ir išlaidos šalinant šiferį. Tad realiai viskas palikta savieigai.
Paramos taisyklių dar nėra
Duomenys, kiek turime asbestinio šiferio ant stogų, bus kaupiami ir analizuojami iki kitų metų pabaigos. „Paskui planuojama patvirtinti valstybės paramos teikimo asbesto turinčių gaminių šalinimo iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų investiciniams projektams taisykles“, – sakė M.Vaškevičius. Pasak jo, tik tada bus nustatytas galimos paramos dydis, jos teikimo mechanizmas.
Anksčiau skelbta, kad per 2008–2013 m. žadama išleisti 22,6 mln. Lt. Bet prasidėjus krizei Vyriausybė sustabdė programos finansavimą ir neapsisprendžia, ar šios numatytos lėšos bus paskirtos.
Dalelės gali sukelti vėžį
Virginijus Daubaras, pavojingų atliekų surinkimo įmonės „Toksika“ generalinis direktorius
Asbestinis šiferis tiesioginio pavojaus nekelia, tačiau pasklidusios smulkiosios jo dalelės yra labai pavojingos, nes patekusios į plaučius gali sukelti vėžį. Šiferis utilizuojamas paprasčiausiai užkasant. Manau, valstybė turėtų finansuoti bent dalį asbestinio šiferio išvežimo išlaidų. Tai galėtų daryti ir patys žmonės, nes tai nesudėtinga – svarbiausia vežant šiferio lakštus uždengti juos plėvele. Tik turėtų būti paskelbtos aiškios saugaus šiferio išmontavimo ir vežimo taisyklės, plačiai informuojama apie specialių aikštelių vietas, kur šiferį pristatyti. Dabar įmonėms rinkti šiferį neapsimoka, nes nėra daug užsakymų, todėl susidaro didelės pervežimo išlaidos, be to, imamas vartų mokestis sąvartynuose.
Trūksta konkretumo
Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys
Pas mus labai daug pinigų išleidžiama ir sugaištama nemažai laiko visokioms situacijos analizėms, tyrimams, o konkretumo kaip nėra, taip nėra. Bijau, kad tas pat neatsitiktų ir su asbesto šalinimo programa. Geriausia būtų iškart pagal galimybes numatyti lėšas arba stogų keitimo, arba šiferio pašalinimo išlaidoms dengti. Juk ir taip aišku, kad dauguma privačių pastatų uždengti asbestiniu šiferiu. Tikiuosi, kad artimiausiu metu, prasidėjus sesijai, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pareikalaus Aplinkos ministerijos ataskaitos, kas konkrečiai nuveikta dėl šios programos.
