Kai prieš trejus metus visoje šalyje statybos virte virė, o žmonės švaistė milžiniškas sumas, niekas per daug neskaičiavo, kiek kokie darbai kainuoja – mokėjo ir skubino išpuikusius statybininkus. O šie naudojosi iki tol nematytomis galimybėmis uždirbti ne tik legaliai. Taip atsitiko ir šalia Kauno statytoje Didvyrių gyvenvietėje, kurią nekilnojamojo turto pardavimo agentai vadino rojaus kampeliu.
Popiergalis už 15 tūkstančių litų
Kai Didvyriuose pradėjo kilti individualūs gyvenamieji namai ir kotedžai, Marijonas Dautartas atvažiuodavo prie savo sklypo ir planuodavo, kaip su sūnumi kitoje kelio pusėje patys pasistatys namą. Kartą prie Marijono priėjo žmogus ir prisistatė bendrovės „Ostrio“, kuri vadovavo Didvyrių gyvenvietės statybos darbams, atstovu. Tas žmogus paaiškino, kad artimiausiu laiku tarp Didvyrių gyvenvietės ir M.Dautarto sklypo bus tvarkomas kelias, klojama asfalto danga, todėl Marijonui reikėtų kuo skubiau per kelią nutiesti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžius bei įrengti šulinį vandeniui nutekėti.
Jau kitą dieną minėtasis „Ostrio“ atstovas Kęstutis Apanavičius atvyko į M.Dautarto namus, suderėjo darbų kainą ir čia pat ant paprasto popieriaus lapo surašė laisvos formos aktą, kuriame paminėjo atliktinus darbus ir avansu gautus 15 tūkst. Lt. Ir dar ant to popiergalio uždėjo apvalų bendrovės „Ostrio“ antspaudą. Marijonas dar bandė siūlyti nuvykti pas notarą, bet K.Apanavičius paaiškinęs, kad dėl tokių smulkmenų neverta gaišti laiko. Štai gaus pinigus ir po dviejų savaičių darbai bus baigti.
Patikėjo Marijonas. Tačiau nei po dviejų savaičių, nei po dviejų mėnesių, nei po dvejų metų darbai, pasak Marijono, taip ir nebuvo atlikti. Liko tik popiergalis su antspaudu ir K.Apanavičiaus parašu.
Nei namo, nei pinigų
Gerokai skaudžiau nuo UAB „Ostrio“ nukentėjo Remigijus Mikalauskas. Žmogus ieškojo pirkti naujo būsto. Bankas patarė pasidairyti šalia Kauno statomoje Didvyrių gyvenvietėje.
„Sumokėjau 105 tūkst. Lt įmoką už kotedžą, tačiau vieną dieną sulaukiau K.Apanavičiaus skambučio. Sako, reikia dar 15 ar net 30 tūkst. Lt keliams tiesti. Bet juk aš jau sumokėjau. Tačiau jis man aiškino, kad tai kiti darbai. Kai jam pasakiau, kad pasiteirausiu banke, tai jis iš karto atstojo, pasakė, kad nebereikia pinigų, o man kilo įtarimas“, – pasakoja R.Mikalauskas.
Nuvykęs į Didvyrius žmogus pamatė apgailėtiną vaizdą – tik pirmo aukšto griaučius. Tada, 2008-aisiais, ir nusprendęs nutraukti sutartį. Oficialus „Ostrio“ vadovas Artūras Jukna ir realus vadovas K.Apanavičius neprieštaravę. Bet viskas baigėsi ne taip, kaip žmogus planavo. Jo namą tuoj pat pardavė kitiems žmonėms, iš jų gavo dar vieną sumą, o štai R.Mikalauskui grąžinti 105 tūkst. Lt „užmiršo“. Taigi nei namo, nei pinigų.
Teismas priteisė 119 tūkst. Lt, tačiau jau buvo prasidėjusi bendrovės bankroto procedūra. Ar atgaus žmogus savo pinigus? Iš viso yra apie 30 kreditorių, o reikalavimų suma peršoko 5 mln. Lt.
Mokėjo įtikinėti
Bendradarbiaudamas su „Ostrio“ nukentėjo netgi statybos darbų rangovas – Didvyriuose plušusi UAB „Vyvasta“. Pasak bendrovei vadovaujančio Vyganto Vasiliausko, daugumą dabar apgyvendintų kotedžų ir individualių namų pastatė „Vyvasta“ ir patyrė apie 800 tūkst. Lt nuostolių.
„Ostrio“ vadovai mokėjo žmones įtikinėti. Ir man aiškino, kad štai yra konkretūs klientai, parduosime namus ir už atliktus darbus gausime pinigų. Tačiau atsitiko kitaip. Baigiant darbus prasidėdavo trukdymai, vadovai visaip vilkindavo, specialiai nepasirašinėdavo darbų atlikimo aktų. Deja, per vėlai supratau priežastį“, – dabar guodžiasi V.Vasiliauskas.
Teismas patvirtino 75 tūkst. Lt nesumokėtą sumą. Dėl likusios sumos V.Vasiliauskas nusprendė nesibylinėti, nes neliko menkiausių vilčių atgauti net ir prisiteistą sumą.
„Bylinėjimasis man brangiai kainuoja. Tai ir išlaidos advokatams, gaištamas laikas, o „Ostrio“ vadovai nieko nepraranda, nes dabar jų interesus gina bankroto administratorius. Taigi susidaro paradoksali padėtis – už bylinėjimąsi moka ne „Ostrio“ vadovai, bet mes, buvę jos kreditoriai. Mes mokame ir administratoriui, kuris su mumis bylinėjasi. Kuo ilgiau byla būtų vilkinama, tuo daugiau nuostolių patirtume mes patys, kreditoriai“, – aiškina V.Vasiliauskas.
Prokuratūroje užšalo ir kaltinimai K.Apanavičiui dėl, pasak V.Vasiliausko, „Vyvastai“ priklausiusių statybos medžiagų pasisavinimo ir pardavimo tretiesiems asmenims.
„Paskutiniais mėnesiais „Ostrio“ iš objekto skubiai vežė visas medžiagas, matyt, jau ruošėsi bankrotui. Pardavė labai daug skaldos, medienos. Juk nesunku patikrinti, ar tai buvo užpajamuota. Yra liudininkų. Apie tai aš kalbėjau kreditorių susirinkimuose, tačiau žmonės sutrikę, nenori aiškintis situacijos“, – apgailestauja V.Vasiliauskas.
Visus kaltinimus neigia
K.Apanavičius tikina, kad visos „Ostrio“ bėdos prasidėjo dėl to, kad bankas „Parex“ nustojo finansuoti darbus, nors pagal sutartį tai daryti buvo pažadėjęs iki 2011 m. Tačiau bankas nebesilaikė sąlygų, o „Ostrio“ tuo metu kitų objektų neturėjo, taigi neliko apyvartinių lėšų.
Konfliktai su „Vyvasta“?
„Aš į piniginius „Ostrio“ ir „Vyvastos“ santykius nesikišau. Tai ne mano kompetencija“, – sako K.Apanavičius.
Dėl medžiagų išvežimo?
„Kai kurias statybines medžiagas išsivežiau, bet tai buvo „Ostrio“ medžiagos. Tai dariau leidus savininkui. Tegul jie ir aiškinasi. Be to, kaip gali būti kieno nors kito medžiagos „Ostrio“ teritorijoje?“ – aiškina K.Apanavičius.
K.Apanavičius turi paruoštą atsakymą ir M.Dautartui: „Taip, jis dalį pinigų sumokėjo, bet ir aš darbus atlikau. Jis tikėjosi, kad šuliniai stovės kitoje kelio pusėje, tačiau techniškai to padaryti negalima. Jie stovi kitur ir prireikus jis galės prisijungti.“
Ar darbai atlikti legaliai, ar už juos sumokėti mokesčiai? Į šį klausimą atsakymo nėra.
VRM asmenų duomenų banke yra įrašai, kad K.Apanavičius yra ne kartą patekęs į teisėsaugos rankas. Jis pats prisimena tik 1996-uosius, kai jo vadovaujama bendrovė bankrutavo, o Bankroto įstatymo dar nebuvo. Taigi jis buvo apkaltintas sukčiavimu, finansiniu nusikaltimu. Regis, kad Bankroto įstatymas šį kartą jį išgelbės.
Šviesos tunelio gale nesimato
Rugsėjo 7 d. įvyks pirmos viso objekto varžytynės. Pradinė pardavimo kaina – 5,48 mln. Lt. Neatsiradus pirkėjui antros varžytynės numatytos spalio 5 dieną. Pardavimo kaina bus sumažinta iki 4,9 mln. Lt.
VL konsultavę statybos ir nekilnojamojo turto specialistai sakė, kad šios sumos nerealios, o „Ostrio“ skola visiems kreditoriams yra gerokai didesnė.
Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
Per krizes nešvarių dalykų padažnėja
Tarp projektų valdytojų ir rangovų krizės metu buvo daug konfliktų. Per krizes visuomet padažnėja ir negerų, nešvarių dalykų. Neretai taip atsitinka todėl, kad sudarant sutartis ne visuomet išanalizuojamas teisinis jų vertinimas. Kita vertus, silpnesniesiems iš stipresniųjų ką nors išsireikalauti yra sunkiau. Sutartyse visų galimų aplinkybių, žinoma, numatyti neįmanoma, tačiau tam reikia skirti daugiau dėmesio. Kitose šalyse abi pusės samdo juristus.
Dažniau laimi žemiausi instinktai Mykolas Aleliūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas
Gresiant bankrotui dažniausiai kiekvienas gelbsti tik save ir užmiršta šalia esančiuosius. Tačiau moraline prasme tokie atvejai verslininko nepuošia. Aš visada patariu neužmiršti, kad ir partneriai ar užsakovai dėl krizės patiria ne mažiau nuostolių, todėl reikėtų derinti veiksmus, deja, dažniau laimi žemiausi instinktai. Tačiau būna ir kitaip. Žinau verslininką, kuris galėjo išgelbėti apie 3 milijonus Lt savo lėšų, tačiau būtų apsunkinęs kitų padėtį.
