Vyriausybė įpareigojo savivaldybes iki šių metų galo paženklinti kaimelių gatves, o gyventojus – pasikabinti namų numerius, tačiau lėšų tam neskyrė. Rajonų vadovai sako, kad šios prievolės įgyvendinimo skubinimas per sunkmetį tampa našta ir savivaldybėms, ir gyventojams. Dar daugiau rūpesčių kelia pastatų vaiduoklių numeravimas.

Neregistruos be tikslaus adreso

Vyriausybės nutarimas „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ buvo priimtas prieš aštuonetą metų. Tačiau šalies rajonuose daugybė kaimų ir viensėdžių gyventojų dar neturi tikslaus adreso.
VĮ Registrų centras priminė savivaldybėms, kad nuo kitų metų pradžios nebus registruojamas nekilnojamasis turtas, jei jam nebus suteiktas tikslus adresas.

Pasak savivaldybių darbuotojų, nemažai kaimo gyventojų nėra susitvarkę dokumentų dėl namų valdų. Norėdami įregistruoti namų valdą, tvarkyti paveldėjimo dokumentus ar kt., to negalės padaryti, jei nekilnojamajam turtui nebus suteiktas tikslus adresas.

Kaimuose, kuriuose yra daugiau nei 20 sodybų, gatvės privalės turėti pavadinimus, o namai – numerius. Mažesniuose kaimuose privalu tik sunumeruoti namus.

Išlikę nuo sovietmečio

Kaimuose pradėjus kurtis bendruomenėms, ne vienoje gyvenvietėje žmonės entuziastingai rinko gatvių pavadinimus. Kai kuriose gyvenvietėse ir gatvių pavadinimai, ir namų numeriai išlikę nuo sovietų laikų.

„Tą nuosekliai darome. Dauguma gyvenviečių jau turi gatvių pavadinimus ir namų numerius. Anksčiau kaimo laiškininkas žinojo kiekvieną žmogų, tačiau dabar situacija keičiasi. Atsiranda naujų gyventojų, ypač priemiesčio gyvenvietėse, tad tikslūs adresai reikalingi“, – pripažino Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.

Biržų rajono Vabalninko seniūnas Stasys Gudas tvirtino, kad gyventojai suinteresuoti turėti tikslų adresą. Taip patogiau ir įvairioms institucijoms, ir jiems patiems.

„Daug gyvenviečių jau turi gatvių pavadinimus, tik dar nepritvirtinti numeriai. Bet, manau, tai nebus sudėtinga padaryti. Žmonės dabar taupo ir neskuba išlaidauti“, – aiškino seniūnas.
Prilygino naujiems mokesčiams

Tačiau tikslaus adreso kaimo gyventojams suteikimo procesas kelia ir nemažai keblumų. Savivaldybės susirūpinusios, iš kur gauti papildomų lėšų šiai prievolei įgyvendinti. Papildomi rūpesčiai bei išlaidos užgula ir kaimo gyventojus.

„Ne pats geriausias metas tokiems darbams. Kaimas dar galėjo gyventi ir be tikslių adresų. Kai savivaldybių biudžetus sunku subalansuoti arba to iš viso neįmanoma padaryti, papildomos išlaidos apsunkina. Tai tarsi nauji mokesčiai“, – pareiškė Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Savivaldybės privalo finansuoti lentelių ar kelio rodyklių pagaminimą ir pakabinimą, o gyventojai savo lėšomis turi įsigyti ir pasikabinti namų numerius. Taip pat jie privalės atnaujinti savo adresą įvairiuose dokumentuose.

P.Žagunis įsitikinęs, jog visos savivaldybės norėtų, kad šios prievolės įgyvendinimas būtų nukeltas vėlesniam laikui.

Patenka į uždarą ratą

Sumenkę savivaldybių biudžetai ir suplonėjusios žmonių piniginės – ne vienintelė kliūtis formuojant gatves kaimuose ir numeruojant namus.

„Kaip sunumeruoti be savininkų likusius pastatus, esančius vidury laukų, vienkiemius? Be to, nemažai yra senų gamybinių pastatų, iš kurių likę tik keli blokai ir kolonos – visa kita išnešiota. Jų ir pastatais nepavadinsi, bet ir jiems reikia numerio“, – visoms rajonų savivaldybėms aktualią problemą įvardijo Pasvalio rajono meras.

Pasak G.Gegužinsko, rajone yra apie pusę tūkstančio pastatų, kurie neturi šeimininkų. Tokių vaiduoklių apstu ir kituose šalies rajonuose.

„Nekilnojamojo turto registre tokie pastatai neregistruojami, nes nėra adreso. O norint jį suteikti reikia savininko identifikacijos arba unikalaus numerio. Taip ratas ir užsidaro“, – aiškino Pasvalio rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Vygantas Bajorūnas. Pasvalio rajono savivaldybės specialistas mato ir daugiau problemų.

„Yra kaimų, kurių sodybos išsibarsčiusios po vienkiemius, nėra vieno kelio, kuris jungtų juos. Jeigu reikalaujama suteikti gatvių pavadinimus, išeis taip, kad tos pačios gatvės namus skirs kilometrai. Bandžiau apie tai aiškinti Registrų centro specialistams, tačiau jie žiūri tik į reikalavimus“, – aiškino V.Bajorūnas. Jam susidarė įspūdis, kad tokias taisykles sukūrė žmonės, nematę šalies kaimų ir vienkiemių.

VĮ Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad prieš nemažai metų priimtam sprendimui įgyvendinti buvo pakankamai laiko.

„Įstatymų reikia laikytis, o laiko tam tikrai buvo daug. Bet lietuviai – darbštūs žmonės. Manau, kad savivaldybėms pavyks laiku susitvarkyti“, – tvirtino Registrų centro atstovas.


Proga įamžinti nusipelniusias asmenybes

Algis Kazulėnas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys

Kai namai neturi tikslaus adreso, neretai iškyla įvairiausių nesusipratimų, todėl dabar ir norima tai sutvarkyti. Jei savivaldybės iki nustatyto termino nesuspės to padaryti, gal bus pratęstas laikas. Tačiau kol kas į komitetą niekas nesikreipė ir nesiskundė. Norėtųsi, kad rinkdamos gatvėms pavadinimus bendruomenės įamžintų tam kraštui svarbius asmenis, įvykius ar pan. Pastebėjau, kad dabar žmonės linkę parinkti beverčius pavadinimus.