Tačiau Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Saulius Beržinis baiminasi, kad privatizavimas vyksta „pernelyg skubiai ir už uždarų durų“.
Anot „Lietuvos kino“ direktoriaus J. Koreivos, privatizuoti numatyta prie Molėtų esančią
poilsio bazę, Palangoje Kopų gatvėje stovintį gyvenamąjį namą, Klaipėdoje Dubysos gatvėje esančias buvusios filmų nuomos kontoros patalpas ir buvusio „Jaunystės“ kino teatro Palangos Basanavičiaus gatvėje patalpas.
„Lietuvos kino“ direktoriaus J. Koreivos teigimu, parduoti nuspręsta „nereikalingus kino veiklai objektus“.
Už parduotus objektus gauti pinigai, anot pašnekovo, būtų panaudoti trijų kino bazių – pagrindinio „Lietuvos kino“ pastato ir kino teatro „Ozas“ Vilniuje, kino teatro „Naglis“ Palangoje ir kino teatro „Jūratė ir Kastytis“ Klaipėdoje – pertvarkymui.
Aukščiau išvardintų objektų pardavimui pritaria Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas G. Lukšas. Jo teigimu, parduoti ketinami objektai yra „senai nugyventi ir apleisti, menkai tenaudojami“.
Tuo metu Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas S. Beržinis pabrėžia, kad asociacija labai sunerimusi dėl kalbų apie galimą dalies „Lietuvos kino“ turto privatizavimą.
Anot pašnekovo, asociacija abejoja privatizavimimo proceso skaidrumu, taip pat pastebi, jog „Lietuvos kino“ turtą privatizuoti bandoma paskubomis ir už uždarų durų.
Nuspręsti parduoti objektai – nepritaikomi kino veiklai
Anot „Lietuvos kino“ direktoriaus J. Koreivos, leidimą parduoti minėtus objektus davė Lietuvos kino valdyba, kurios pirmininkas yra kultūros viceministras Donatas Valančiauskas.
„Parduoti bus tie objektai, kurie yra nereikalingi kino veiklai, sakykime, kurių negalime jai pritaikyti“, – kalbėjo J. Koreiva.
Lrt.lt su Kino tarybos pirmininku, kultūros viceministru Donatu Valančiausku susisiekti nepavyko – Kultūros ministerijoje teigiama, kad šiuo metu jis serga.
J. Koreiva pažymėjo, kad planai parduoti minėtus objektus yra viena, o ar jie iš tikrųjų bus parduoti – dar klausimas (turima omenyje situacija nekilnojamo turto rinkoje ir pastatų būklė – lrt.lt).
„Prie Molėtų yra poilsio bazė, bet ji labai prasto stovio: nameliai mediniai, supuvę, sukiužę. Kino veiklai, deja, nepritaikysime. Palangoje, Kopų gatvėje, yra gyvenamasis namas, kuris taip pat statytas labai seniai – tokioje pačioje būklėje kaip poilsio bazė.
Klaipėdoje, Dubysos gatvėje, kažkada buvo filmų nuomos kontora. Kai darė turto vertinimą, vertino vietą.
Palangoje, Basanavičiaus gatvėje, kur kažkada veikė „Jaunystės“ kino teatras, dabar veikia „Laukinių vakarų salūnas“. Už šių patalpų nuomą per metus gauname mažiau nei 50 tūkst., o pardavę gautume keletą milijonų. Padalinkime tuos milijonus iš 50 tūkst. – tą sumą uždirbtume tik per kokį 30 metų.
Kas labiau apsimoka – laukti 30 metų, kol pastatas visiškai sugrius, ar dabar parduoti ir gautus pinigus investuoti, kad ir į pastato Ozo gatvėje renovaciją“, – dėstė pašnekovas.
J. Koreiva įvardinti bent preliminarios sumos, kurią „Lietuvos kinas“ gautų pardavęs visus 4 minėtus objektus teigė dar kol kas negalintis.
„Kaip panaudoti gautus pinigus vėlgi Lietuvos kino valdyba spręs, bet pagal planą juos yra numatyta investuoti į kino veiklą.
Kino teatre „Naglis“ būtina pertvarkyti salę, padaryti antro aukšto rekonstrukciją, pakeisti įrangą – norime įrengti gerą kino teatrą, kuris iš tikrųjų būtų ir pelningas, ir reikalingas bendruomenei. Taip pat planuojama pagal šiuolaikinius reikalavimus pertvarkyti kino teatrą „Jūratė ir Kastytis“.
Planuojame atnaujinti visą Ozo gatvėje 4 esantį kompleksą. Norime čia įrengti šiuolaikinį kino teatrą, kuriame vyktų lietuviškų kino filmų premjeros, sukurti tokį traukos centrą, į kurį atvyktų ne tik kino meno žmonės ar vilniečiai, bet žmonės iš visos Lietuvos“, – planais dalinosi „Lietuvos kino“ vadovas.
G. Lukšas: „Lietuvos kino“ turto pardavimo klausimas aptartas nebuvo
Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas G. Lukšas lrt.lt patvirtino, kad sąjungoje minėtų „Lietuvos kinui“ priklausančių objektų pardavimo klausimas aptartas nebuvo, tačiau mano, kad dėl to nereikėtų nerimauti.
„Viename iš tarybos posėdžių buvo svarstoma ir rūpinamasi pagrindinio „Lietuvos kino“ komplekso Ozo gatvėje reikalais. Tuomet turėjome nuogąstavimų, kad tas pastatas nebūtų nugriautas, o ta žemė kam nors kitam išnaudota. Dėl kitų objektų jokių svarstymų nebuvo.
Manau, kol nepadaryta arba nedaroma priešingai negu žadama, tai nėra jokio pagrindo ypatingiems kokiems nors įtarimams ar nerimams. Jeigu sakoma, kad pardavus nebetinkamus naudoti objektus pinigai bus panaudoti kino centrų atnaujinimui, reikia tik džiaugtis, kad bus kur vystyti kino sklaidą“, – kalbėjo G. Lukšas.
Pašnekovas teigė pats buvęs parduoti ketinamuose „Lietuvos kino“ objektuose ir galįs patvirtinti, jog J. Koreiva teisus sakydamas, kad šie yra netinkami kino veiklai vystyti.
„Jie tikrai neatlieka jokių funkcijų, susijusių su kinu. Klausimas tik toks, ar dabar geriausias laikas pardavimui (aš tuo labai abejoju), bet kadangi iš to turto jokios naudos, o dar ir jo išlaikymas brangiai kainuoja, tai, matyt, uždarosios akcinės bendrovės vadovas, remdamasis savo kompetencija, ir daro, kaip išmano“, – svarstė pašnekovas.
G. Lukšas taip pat pažymėjo, jog sumanymas parduoti kai kuriuos „Lietuvos kinui“ priklausančius pastatus – ne dabartinio šios uždarosios akcinės bendrovės vadovo J. Koreivos.
„Tai tikrai ne pirmas bandymas privatizuoti. Planai parduoti išvardytą turtą yra buvusių UAB „Lietuvos kinas“ vadovų.
Laikinai ėjusi generalinio direktoriaus pareigas ponia Aušra Duobienė man pati yra pasakojusi, kad tai dar anksčiau buvo įtraukta į strateginius planus, kad ilgai buvo siekta leidimo parduoti šį turtą, o to leidimo iš pradžių nebuvo duodama, nes UAB „Lietuvos kinas“ yra pavaldi Kultūros ministerijai.
Dar ministras Jonas Jučas išdavė leidimą parduoti tuos pastatus su sąlyga, kad iš tiesų gauti pinigai bus panaudoti, pirmiausia, centrinio pastato, kino salės bei kitų vietų, kur galima rodyti kiną renovacijai“, – pasakojo Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas.
Nepriklausomų prodiuserių asociacija baiminasi korupcijos
Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Saulius Beržinis pabrėžė, jog „asociacija yra labai sunerimusi dėl gandų apie šį privatizavimą“.
„Tokio stambaus ir tokių apimčių nekilnojamo turto privatizavimas tyrėtų būti vykdomas skaidriai, jis turėtų būti išdiskutuotas kino bendruomenėje, kinematografininkų sąjungoje, su prodiuserių asociacija.
Dabar mes matome, kad visa tai yra daroma skubos tvarka, kad iniciatyvą tam rodo tie politiniai veikėjai, kurie nueina nuo politinės arenos – kalbu būtent apie Kultūros ministerijos vadovybę.
Vadovai, kurie turėtų greitai pasikeisti, nepaaiškinę niekam nieko skubiai ir tyliai vykdo šitų projektų privatizavimą“, – dėstė pašnekovas.
S. Beržinis pažymėjo, jog baiminasi, kad „Lietuvos kino“ neištiktų „Lietuvos kino studijos“ likimas, iš kurios privatizavimo, anot pašnekovo, nieko, išskyrus nacionalinio kino krizę, nebuvo gauta.
