Tačiau diskutuojant apie daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją ir būstų atnaujinimo sprendimus pamirštamas dar vienas labai svarbus aspektas, tai – gyvenamųjų būstų saugumas, jų atsparumas ugniai, gaisro poveikis pastatų konstrukcijoms ir žemų degumo klasių medžiagų naudojimo fasadų bei stogų konstrukcijose pavojai ir rizika.
Pernai metais Lietuvoje kilo 16197 gaisrai. Palyginus su 2008 metais, jų padaugėjo maždaug 3 procentais. Gaisruose žuvo 203 žmonės, o 151 iš jų žuvo gyvenamuose būstuose. Statistika liūdna ir pamokanti.
Galima prisiminti pernai kilusį tragišką gaisrą Permės (Rusija) naktiniame klube, nusinešusį net 156 žmonių gyvybę. Ten dauguma žmonių apsinuodijo degančio polistireninio putplasčio dūmais. Vertėtų prisiminti ir pernykštį gaisrą Vengrijoje, Miskolc mieste stovinčiame daugiabutyje. Prie šio įvykio norėčiau apsistoti kiek ilgiau ir atidžiau jį paanalizuoti. Mat čia gaisras kilo neseniai renovuotame devynaukščiame gyvenamajame name.
Miskolc miestelio daugiabutis buvo renovuotas 2007 metais. Fasado šiltinimui buvo pasirinkta tinkuojamo fasado sistema su EPS šilumos izoliacijos sluoksniu. Šeštame aukšte kilęs gaisras per kelias minutes namo fasadu persimetė į aukščiau esantį butą, o iš jo nukeliavo dar aukščiau ir taip nukeliavo iki pat namo stogo. Viename bute kilęs gaisras per gerą valandą suniokojo visus virš gaisro židinio buvusius butus. Ugnis nevaržomai keliavo daugiabučio namo fasadu, inžinerinėmis šachtomis ir laiptine iš vieno buto į kitą. Viena iš svarbiausių konstrukcijų, nagrinėjant šio gaisro plitimą, buvo jo fasadas. Tiksliau – tinkuojamo fasado šilumos izoliacija iš polistireninio putplasčio. Tokie pat sprendiniai, siekiant atpiginti būsto atnaujinimą, kartais naudojami ir Lietuvoje.
Miskolc gaisro pamokos rodo, kad šiuo atveju nuostoliai galėjo būti kur kas mažesni, jei renovuojant namą būtų atsižvelgta į medžiagų degumo klases.
Noriu trumpai priminti visą medžiagų klasifikaciją. Piramidės viršūnėje yra A1, A2 klasės medžiagos, kurios yra nedegios. Toliau einant žemyn, B, C, D, E klasių medžiagų gaisrinės savybės blogėja ir galiausiai F klasei medžiagos jau priskiriamos be jokių bandymų. Mineralinė vata yra A degumo klasės medžiaga, o polistireninis putplastis E klasės.
Prieš keletą metų Vokietijos medžiagų tyrimo ir bandymų institute Leipcige buvo atlikti natūriniai bandymai, siekiant išsiaiškinti šilumos izoliacijos įtaką ugnies plitimui fasadu bei kokių minimalių saugos priemonių būtina imtis įrengiant tinkuojamus fasadus, kai šilumos izoliacijai yra naudojamos degios medžiagos. Buvo pasirinktas negyvenamas daugiabutis namas, kurio apšiltinimui naudotas polistireninis putplastis, o ugnies barjerai buvo įrengti iš poliuretano juostų ir nedegių mineralinės vatos juostų. Juostos buvo įrengtos dviem būdais: virš kiekvieno aukšto lango ir kas antro aukšto lango. Šie natūriniai gaisriniai bandymai parodė, kad fasade įrengti barjerai iš mineralinės vatos sustabdo gaisro plitimą fasadu ir yra išties efektyvūs.
Taigi, renovuojant daugiabučius reiktų pagalvoti ne tik apie pastato energinį efektyvumą, bet ir apie apsaugą gaisro atveju. Tad čia tinkamiausia būtų naudoti šilumos izoliaciją iš mineralinės vatos. Jei jau taupoma savo saugumo ir izoliacinių medžiagų sąskaita ir namas šiltinamas pigiomis, degiomis izoliacinėmis medžiagomis, tai vertėtų bent jau virš langų įrengti ištisines juostas iš mineralinės vatos. Reglamentai to nereikalauja, bet sveikas protas sako: saugokis pats ir dievas tave saugos.
Pastarųjų metų gaisrų praktika ir mokslininkų atlikti tyrimai turėtų būti tinkamai įvertinti rengiant ir taikant būstų renovacijos sprendimus Lietuvoje. Juk atnaujinę, modernizavę savo būstą tikimės ne tik mažesnių sąskaitų už šilumą, bet ir saugaus, komfortiško gyvenimo.