Praėjusiais metais startavusi renovacijos programa beveik nepajudėjo iš mirties taško. Tai pripažino ir premjeras Andrius Kubilius, ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

„Kaip vertinti šią programą, ar tai yra lavonas, kuriam ieškome kompresų, ar tai yra veiksminga programa, kurią bandome pagerinti. Aš vienareikšmiai įvardyčiau, kad tai nėra lavonas ir tie, kurie sako kitaip, manau, klysta. Pati renovavimo filosofija yra noras žmonėms duoti meškeres. Aš visiškai nepritarčiau kai kurių siūlomam prievartiniam renovavimui. Prievartinis renovavimas kai kada reiškia paprasčiausias subsidijas, kitaip sakant žuvų nupirkimas, pravalgymas ir nieko nebelieka“ – DELFI sakė ministras.

Jo parengtame renovacijos programos gaivinimo plane siūloma specialaus renovacijos fondo leisti skolinti ne tik daugiabučių, bet ir bendrabučių, ir individualių namų, pastatytų iki 1993 m. modernizavimui.

„Toks pat metų reikalavimas keliamas ir daugiabučiams, nes nuo 1993 m. įsigaliojo kiti reikalavimai statybai ir nuo tada pradėti statyti ekonomiški namai. Kalbant apie individualius namus, dažnai būna priekaištų, kad vėl turtuolius remsit. Aš nemanau, kad iki 1993 m. pastatytuose namuose gyvenantys žmonės yra tokie jau turtuoliai. Namas gali būti statytas ir 1960 m., o žmogus neturi už ką jį pasitvarkyti“, – sakė G. Kazlauskas.

Šiam pasiūlymui dar turi pritarti ne tik Vyriausybė ir Seimas, bet ir Europos investicijų bankas, nes renovacijai naudojamos jo lėšos. Ministro nuomone, jeigu nebus prieštaravimų, šis siūlymas galėtų įsigalioti maždaug metų pabaigoje.

Mokesčių lengvatos

Gediminas Kazlauskas

G. Kazlausko nuomone, norit gyventojus paskatinti skolintis renovacijai, reikia jiems pasiūlyti mokesčių lengvatų.

„Tol kol yra grąžinama paskola už renovaciją, mes siūlome taikyti mokestine lengvatas, grąžinti dalį pajamų mokesčio, taikyti tą pačią sistemą kaip ir turint būsto paskolą. Taip pat jeigu būtų įvestas nekilnojamojo turto mokestis, renovuotų daugiabučių gyventojai galėtų būti nuo jo atleidžiami, kol grąžina paskolą už renovaciją. Aš suprantu, kad tai yra susiję su biudžetu, bet jeigu norime, kad žmonės drąsiau judėtų į priekį, reikia ir tokių priemonių“, – sakė jis.

Šiuo metu, anot ministro, daugelis žmonių nelabai tiki renovacijos nauda ir bijo prisiimti finansinius įsipareigojimus.

„Per susitikimus, kai žmonės išklauso, pagrindinis jų argumentas būna: „Mes netikime“. Tenka prisiimti kaltę, kad nepakankamai aiškiai žmonėms yra pateikiama renovavimo nauda. Žinoma, dabar žmonės krizės akivaizdoje bijo prisiimti papildomų įsipareigojimų, nors pagal programą už socialiai remtinus gyventojus viską bankui sumoka valstybė. Netgi jeigu dabar žmonės turi pinigų, jiems netekus darbo, būtų sumokama. Nė vienam žmogui pavojaus kaip ir nėra“, – kalbėjo jis.

Tarp kitų siūlomų priemonių numatyta kompensuoti iki 100 proc. daugiabučio renovacijos investicinio projekto nelaukiant, kol prasidės pati renovacija. Šiuo metu valstybė grąžina pusę šių išlaidų.

Šiuo metu valstybė 15 proc. būsto renovavimo išlaidų kompensuoja tada, kai baigiasi renovacija ir nustatoma, kad daugiabutis atitinka ne žemesnę nei C energetinio efektyvumo klasę. Parengtame plane siūloma leisti 15 proc. išlaidų kompensuoti pasiekus D energetinio efektyvumo klasę, tai reiškia, kad atlikus ne visus apšiltinimo darbus, gyventojai galėtų susigrąžinti dalį išlaidų.

Numatyti maksimalią suvartojimo ribą

Plane taip pat numatytos priemonės, kaip paskatinti savivaldybes aktyviau dalyvauti renovavimo programoje: jos galėtų rengti rajono, gyvenamojo kvartalo atnaujinimo projektus ir visus reikiamus dokumentus už tai gaudamos lėšų iš valstybės biudžeto. Taip pat Šilumos ūkio įstatyme siūloma nustatyti maksimalią namo energijos suvartojimo ribą, kurią viršijus, savivaldybė privalėtų parengti namo modernizavimui būtinus projektus.

Tačiau vis tiek galutinį sprendimą, ar renovuoti namą, turėtų priimti gyventojai.

Šį renovacijos programos gaivinimo planą pirmiausiai ketinama svarstyti ministrų kabineto pasitarime.

Reikia griežtų priemonių

Juozas Antanaitis

„Ne gyventojai stabdo modernizavimą, o valstybė, priimdama tokius dokumentus, kurie neskatina modernizavimo, o skatina gyventi kitų sąskaita. Kam man daryti remontus, jeigu man kompensacijas moka, o aš padaręs remontą 20 metų turėsiu įsipareigojimus?“ – apie gyventojų pasyvumo priežastis DELFI sakė daugiabučių bendrijas vienijančios asociacijos „Būsto rūmai“ J. Antanaitis.

Jis sakė ministro plano dar nematęs, tačiau pripažįsta, kad bet kokios skatinimo priemonės yra gerai.

„Žinant ministro ir jo aplinkos darbą, kol nepamatysime dokumento natūroje, tol kažką kalbėti būtų labai sunku. Tačiau bet kokie paskatinimai yra gerai. Yra sena idėja suteikti lengvatas, jeigu žmonės modernizuoja būstą, remti visus remonto darbus, taip pat ir projekto administravimą“, – kalbėjo pašnekovas.

Jo nuomone, norint išjudinti daugiabučių renovaciją, reikia griežtų priemonių ir bent iš dalies įgyvendinti ekonomisto Raimondo Kuodžio siūlomą planą.

„Renovaciją paskatintų tvirtas A. Kubiliaus žodis. Jis turėtų sukviesti visus ir duoti mėnesį, kad teisės aktai būtų tokie, kurie paskatintų panaikinti kompensacijas tiems žmonėms, kurie gyvena kiauruose namuose. Reikia mokėti kompensacijas tik už tai, kad žmogus yra neturtingas, o ne dėl to, kad jis yra neūkiškas. Jeigu suvartoji daugiau energijos dėl to, kad nesutvarkei namo, turi mokėti už perteklinę energiją ir teršalus. Turi būti labai griežtos priemonės, modifikuotas R. Kuodžio modelis“, – apie galimus sprendimus kalbėjo J. Antanaitis.

DELFI primena, kad R. Kuodis ne vienerius metus siūlo valdžiai imtis iniciatyvos ir renovuoti daugiabučius, kurių gyventojai ir toliau mokėtų už šildymą tiek pat, kiek ir iki renovacijos. Gautas skirtumas tarp realiai sunaudotos šilumos ir gyventojo sumokamų įmokų bei dalis biudžeto lėšų ir leistų finansuoti renovaciją.

Šiemet gauta vos 20 bendrijų paraiškų skolintis daugiabučių renovacijai, o iš praėjusiais metais pasirašytų 214 sutarčių daugiabučius renovuoti pagal senąją programą, 60 bendrijų dėl sunkmečio atsisakė savo planų.

Dar 2009 m. pavasarį patvirtino naują daugiabučių renovacijos modelį, pagal kurį valstybė iš specialaus fondo dengtų 15 proc. bendrijos išlaidų, o likusiai sumai suteiktų lengvatinę paskolą su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Šiuo metu, anot jo, Lietuvoje pagal valstybinę programą yra renovuota maždaug 200 daugiabučių, o renovuotinų yra 28500.

Dar ankstesnė Vyriausybė buvo užsibrėžusi tikslą iki 2020 m. atnaujinti 70 proc. daugiabučių, kurie pastatyti anksčiau nei 1993 m., taigi norint pasiekti šį tikslą reikėtų per metus renovuoti maždaug po 3000 namų. Praėjusiais metais pagal valstybinę programą nerenovuotas nė vienas daugiabutis.

Už per praėjusį šildymo sezoną sunaudotas rusiškas dujas lietuviai sumokėjo apie 850 mln. Lt.