„Lietuvos draudimo“ ekspertai, išanalizavę sunkmečio įtaką lietuvių įpročiui draustis pastebi, kad būsto ir turto draudimas krizei buvo atspariausias – ši rinka, nors ir labai pamažu, plečiasi. Beveik visuomet yra draudžiamas išsimokėtinai perkamas būstas, tačiau gyventojai vis dar labiau linkę rinktis tik tokį draudimą, kokio reikalauja paskolą išdavęs bankas.
Pastebėta, kad dažniau draudžiasi stichinių nelaimių ir pavojingesniuose didesnio nusikalstamumo rajonuose gyvenantys žmonės. Ir vyrai, ir moterys beveik vienodai rūpinasi savo turto apsauga, o vidutinis klientų amžius yra apie 50 metų. Tiesa, pastaruoju metu būsto draudimas stipriai populiarėja tarp jaunų, iki 35 metų amžiaus gyventojų.
„Būsto draudimo rinka Lietuvoje yra labai potenciali. Nuo 2006 metų ji išaugo beveik dvigubai, nuo 13 iki 24 proc. visų būstų. Net 16 proc. gyventojų savo būstą apdraudžia „Lietuvos draudime“, taigi mūsų bendrovė užima apie du trečdalius visos apdraustų būstų rinkos. Jei neskaičiuosime turtą draudusiųjų pasinaudojant parama žemės ūkiui, matysime, kad gyventojų dėmesys savo būsto ir namų turto saugumui pastaruoju metu išaugo. Prognozuojame, kad tai bus viena iš pozityvių ekonomikos sunkmečio išdavų. Pagal šių metų rezultatus būsto ir turto draudimas taip pat auga, todėl teigiame, kad 2010 m. ši draudimo rūšis ūgtels apie 2-3 proc. Tačiau, palyginti su senosiomis Europos valstybėmis, o ypač su skandinavais, mūsų būsto draudimo rinka yra stebėtinai maža. Skandinavijoje būstą draudžiasi 90 proc. gyventojų“, - bendrovės pranešime cituojamas „Lietuvos draudimo“ gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.
Būsto draudimo analizė rodo, kad dažniau turtą draudžia privačių namų savininkai, tačiau tie, kurie gyvena butuose, linkę rinktis platesnę apsaugą (pvz. civilinės atsakomybės draudimą, galiojantį tokiu atveju, jei užliejamas kaimyno butas ir panašiai).
Didžiausios žalos – dėl gaisrų
Lietuvos gyventojų apklausa, kurią atliko „Lietuvos draudimo“ analitikai, parodė, kad vidutinė piliečio išleidžiama suma turto draudimui per metus – 341 litas. Žalų analizė atskleidė, kad ženkliai didėja stichinių nelaimių metu būstui padaroma žala, šių metų pirmąjį ketvirtį, lyginant su pernai metais, vidutinė žala padidėjo 1450 Lt ir dabar ji siekia 2550 litų. Ši suma labai išaugo dėl pavasario potvynio.
„Lietuviams labai tinka girdėta istorija apie degančią kaimyno trobą. Tik pamatęs ją, žmogus susimąsto, kad taip gali atsitikti ir jam. Būsto draudimo klientų paprastai ženkliai pagausėja praūžus liūtims, kurios sunaikina kitų turtą, įvykus stichinei nelaimei, kuri suniokoja tiek namus, tiek automobilius. Šį pavasarį kilęs potvynis taip pat labai įtakojo būsto ir turto draudimo populiarumą“, - pastebi ekspertas.
Vagystės metu padaromas vidutinis nuostolis pernai siekė 4180 litų, šių metų pirmąjį ketvirtį ji šiek tiek sumažėjo ir yra 3900 litų. „Tai – sezoniškumo efektas. Vagystės metu padaroma žala nuolat didėja, kaip rodo mūsų turimi žalų duomenys, tai patvirtina ir pernai atlikta nuteistųjų už vagystes apklausa, vagys laukia atostogų meto – tai palankiausias sezonas, kurio metu dažniausiai vykdomos vagystės iš būstų“, - pastebi A. Gimbickas.
Daugiausiai draudikams kainuoja gaisro nuostoliai. Šiemet, palyginti su 2008 ir 2009 metais ši žala taip pat išaugo dėl itin šaltos žiemos. Dabar vidutinis nuostolis dėl gaisro siekia 16 760 litų.
