„Visuotinis NT mokestis labiausiai veiktų statybų sektorių, kuris, ko gero, yra labiausiai smukęs dėl krizės, o mokestis šio sektoriaus plėtrą dar labiau sustabdytų. Finansų efekto prasme, sustabdyta NT plėtra padarytų daug didesnę žalą nei šis mokestis fiskaline prasme. Tai reiškia, kad NT rinka po truputį atsigauna ir generuoja mokesčius, šio mokesčio įvedimas NT rinkos atsigavimą dar labiau sustabdytų“, – verslo poziciją žurnalistams išsakė apklausą antradienio LPK apskritojo stalo diskusijoje pristatęs šios asociacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Jo teigimu, netgi tie verslininkai, kurie pasisakė už šio mokesčio įvedimą gyventojams, jį norėtų matyti ne anksčiau nei po trejų-penkerių metų.
S. Besagirsko duomenimis, šiuo metu Finansų ministerija svarsto kelis galimus NT mokesčio variantus: apmokestinti NT nuo tam tikros vertės, nuo būsto ploto, arba apmokestinti tik antrąjį būstą.
„Gali būti, kad įstatymo projekte bus pateikti keli variantai arba bus palikti tušti langeliai, kurie bus užpildyti po diskusijų“, – svarstė jis.
Dažniausiai pasisakė už 0,5-1 mln. Lt NT apmokestinimą
S. Besagirsko teigimu, labiausiai LPK įmonės palaiko antrojo būsto apmokestinimo idėją – už jį pasisakė 63 proc. apklausos dalyvių, 30 proc. mano, kad NT apmokestinti reikėtų nuo tam tikros būsto vertės.
Paklausti, kokia turėtų būti riba, nuo kurios reikėtų apmokestinti NT, 44 proc. pramonininkų manė, kad tai turėtų būti 1 mln. Lt, 31 proc. - kad 0,5 mln. Lt.
Tuo tarpu jei būtų siūloma NT apmokestinti nuo būsto ploto, 31 proc. pasisako, kad NT mokestis būtų taikomas nuo 200 kv. m, 29 proc. - kad nuo 100 kv. m.
Maždaug pusė apklaustų LPK įmonių mano, kad metinis NT mokestis turėtų sudaryti 0,02 proc. NT vertės, 29 proc. pasisakytų už 0,1 proc. NT vertės metinį mokestį.
Šioje apklausoje dalyvavo 321 LPK priklausanti įmonė.
Amoralu svarstyti
NT mokesčio įvedimui gyventojams nepritaria ir Lietuvos statybininkų asociacija. Jos prezidentas Adakras Šeštakauskas mano, kad apie jį galima būtų pradėti kalbėti tada, kai baigsis ekonominė krizė.
„Dabar apie jį negalima kalbėti, dabar mažinami atlyginimai, mažinamos pensijos, yra milžiniškas nedarbas, emigracija. Manyčiau, kad yra amoralu apie tai svarstyti. Žinoma, toks mokestis kitose pasaulio šalyse egzistuoja ir anksčiau ar vėliau jis bus įvestas, tačiau tam reikia labai stipriai pasiruošti“, – žurnalistams sakė jis.
A. Šeštakausko nuomone, šio mokesčio įvedimas dar labiau stabdytų investicijas į statybas.
„Aš atvirkščiai kalbu, kad investicijas reikia skatinti. Prieš keletą metų pelnas, skirtas investicijoms, buvo apmokestinimas 0 proc. tarifu. Verkiant prie šio klausimo reikia grįžti“, – sakė jis.
Kritiškai apie šį mokestį diskusijoje pasisakė Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atstovai.
„Norint realistiškai kalbėti apie visuotinį NT mokestį, namų darbų yra bent kokiems trejiems metams. Reikėtų suregistruoti nesuregistruotą turtą, valstybei susitvarkyti savo turtą“, – diskusijoje sakė LNTPA valdybos narys Kęstutis Kristinaitis.
Jo teigimu, dabartiniame NT mokesčio įstatyme numatyta, kad įmonės mokama žemės ir priklausinių mokesčius, šią problemą esą taip pat reikėtų išspręsti.
„Toks mokestis įneša neskaidrumo ir problemų. Todėl pirmiausiai mes siūlome susitvarkyti su esamais šiais dviem mokesčiais ir padaryti vieną mokestį su viena apmokestinimo baze“, – kalbėjo jis.
Ši asociacija taip pat yra siūliusi visuotinį turto pervertinimą, nes dalies NT kainos yra gerokai kritusios lyginant su ankstesniais metais.
Finansų ministrė ir premjeras palaikytų
Dabartinės Vyriausybės programoje yra numatyta NT mokestį gyventojams įvesti nuo 2011 m.
DELFI primena, kad už šį mokestį pasisako ir premjeras Andrius Kubilius.
Dabartinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė ne kartą sakė pritarianti NT mokesčio įvedimui. Jos nuomone, šis mokestis galėtų atlikti socialinio teisingumo funkciją.
Dar prieš kelerius metus Tarptautinis valiutos fondas ragino Vyriausybę įvesti NT mokestį, tačiau visos iki šiol buvusios Vyriausybės nerasdavo politinio sutarimo dėl šio mokesčio.
Anksčiau Vyriausybėje buvo svarstoma apmokestinti brangesnį nei 1 mln. Lt NT. Planuota, kad iš šio mokesčio galima būtų surinkti apie 60 mln. Lt per metus. Šiuo metu verslo įmonės kas metus moka iki 1 proc. vertės NT mokestį, kurio tikslų dydį nustato savivaldybės.
