Kaip pabrėžė vyriausiojo prokuroro ieškinį patenkinęs teismas, Trakų rajono savivaldybės ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimti administraciniai aktai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui, todėl privalo būti panaikinti, o sudaryta valstybinės žemės sutartis - nutraukta.

Dėl neteisėtų Trakų rajono savivaldybės tarybos ir administracijos aktų panaikinimo bei valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prokurorai kreipėsi į teismą, nes manė, kad tai - valstybės ir tuo pačiu viešasis interesas.

Viešajai įstaigai „Šėlos parkas“ ir advokatui Jonui Ivoškai Trakų rajono savivaldybė buvo išdavusi leidimą Žemaitės g. 1A sklype statyti regyklą, administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą. Nekilnojamąjį turtą advokatas buvo įgijęs dovanojimo sutartimi iš verslininko Beno Gudelio valdomos bendrovės „Kristiana“.

Trakų centre esantis žemės sklypas yra Trakų istoriniame nacionalinio parko (TINP) gyvenamojoje ir ūkinėje zonoje, agroparkinio ūkio teritorijoje, kuri ribojasi su konservacinės apsaugos prioriteto teritorija - hidrografiniu draustiniu. Be to, sklypas yra Varnikų piliakalnio, archeologijos paminklo ir Trakų (Varnikų) akmens amžiaus stovyklavietės, archeologijos paminklo vizualinės apsaugos zonoje.

Pasak prokurorų, valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose.

„Trakų miesto bendrasis planas nėra parengtas, TINP planavimo schemoje nėra pažymėti detaliajame plane numatyti statyti statiniai, o savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotu statybos leidimu statomų statinių statyba grubiai pažeidžia TINP individualųjį apsaugos reglamentą“, - pasak prokurorų, pagal TINP planavimo schemą istorinio parko teritorijoje gali būti įrengta apžvalgos aikštelė, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys, tačiau statomas 225,63 kv. m bendro ploto dviejų aukštų su gelžbetoniniu rūsiu regyklos pastatas nėra į žemę besiremiantis statinys.

Prokurorai pažymėjo, kad ir kiti statiniai taip pat neatitinka apžvalgos aikštelės apibrėžime įvardintų statinių apibūdinimo. Be to, leidimas statybai buvo išduotas be valstybinės žemės nuomotojo sutikimo statinių statybai.

Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas buvo jį atmetęs, tačiau bylą apeliacine tvarka apskundęs prokuroras pasiekė pergalę – viešasis interesas buvo apgintas.

Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Trakų centre esančiame žemės sklype galima tik pažintinė rekreacija, todėl leidimai statyboms buvo išduoti neteisėtai.

Byloje esantys duomenys teismui taip pat leido padaryti išvadą, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu ginčo sklype jokios rekreacinės įstaigos faktiškai nebuvo, o buvo tik vienas statinys - J. Ivoškai nuosavybės teise priklausanti siurblinė.

„Todėl faktas, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S1-382 „Dėl žemės sklypo Trakų m. Žemaitės g. 1A detaliojo plano dalinio pakeitimo tvirtinimo“ pakeisto detaliojo plano sprendiniais numatoma tokių naujų pastatų bei statinių komplekso, kaip sanitarijos ir higienos pastatų grupės, administracinių - gyvenamųjų patalpų pastato, pagalbinių pastatų, kietastogių palapinių, kitų statinių statyba, leidžia daryti išvadą, kad ginčo žemės sklype pakeistais detaliojo plano sprendiniais numatyta naujos poilsio (rekreacinės) įstaigos statyba, todėl šie sprendiniai prieštarauja TINP planavimo schemos, kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumento, sprendiniams“, - teigiama teismo sprendime.

Pasak teisėjų, Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose nenustatytose vietose. Taigi, teismo teigimu, buvo pažeista ši imperatyvi įstatymo norma, ir jau vien dėl šio pažeidimo ginčijamas administracinis aktas yra neteisėtas.

Teismas taip pat nusprendė nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį – tokią teisę Vilniaus apskrities viršininko administracija turėjo, nes pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ar pobūdį, sklypo nuomotojas žemės nuomos sutartį turi nutraukti prieš terminą.