Remiantis tyrimo duomenimis, esant minėtoms sąlygoms, mažesniame būste tikrai sutiktų gyventi 38 proc., greičiau taip – 42 proc., greičiau ne – 15 proc., tikrai ne 5 proc.

„Šiuo tyrimu norėjome sužinoti lietuvių požiūrį į globaliomis tendencijomis paremtą galimybę. JTO duomenimis, 2050 m. pasaulio populiacija išaugs iki 9 mlrd. ir apie 74 proc. jos gyvens miestuose, tuo tarpu vidutinis gyvenamasis plotas didmiesčiuose turės susitraukti net kelis kartus“,- pranešime cituojamas „Electrolux“ vadovas Deimantas Kirlys.

Pasak jo, prieš atliekant tyrimą buvo manoma, kad didelę reikšmę erdviam būstui teiks daug didesnė dalis lietuvių.

„Matyt, ekonominis nuosmukis, augantys energijos kaštai bei globalus susirūpinimas aplinkosauga paskatino šalies gyventojus susimąstyti, kad mažesnis, taupus, bet racionaliai išplanuotas ir kompaktiška, daugiafunkcine, ergonomiška bei resursus taupančia įranga aprūpintas būstas gali suteikti ne prastesnę gyvenimo kokybę, o gal dar ir geresnę, jei įvertinsim sutaupytus pinigus jo šildymui“, - sako D.Kirlys.

Santykinai labiau už kitus mažesnio ploto būste nesutiktų gyventi miestų gyventojai, savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip gerą, turintys aukštąjį išsilavinimą, vadovai, namų šeimininkės bei tie, kurių namų ūkį sudaro trys ar daugiau narių.