Šelps nepasiturinčiuosius

Metų pabaigoje patvirtintas naujas taisykles, pagal kurias turėtų būti atnaujinami seni daugiabučiai, vieni specialistai vertina pozityviai, kiti nelinkę gailėti kritikos. Taisyklės numato nemažai lengvatų tiems, kurie yra socialiai remtini. Šie gyventojai galėtų dalyvauti savo namų atnaujinimo procese nesibaimindami, kad teks mokėti dideles įmokas bankams už suteiktas paskolas.
Kiti tvirtina, kad rėmimo tvarka yra ydinga, skatina gyventojus nieko neveikti – tik laukti, kol valdžia išties pagalbos ranką.

Foto: Žurnalas "Statyba ir architektūra"

„Šiemet būsto atnaujinimo darbų irgi vargu ar sulauksime. Jeigu valdžia deklaruos tik norą tvarkyti senus daugiabučius, o ne imsis veiksmų juos tvarkyti, tikrai niekas nepajudės iš mirties taško“, – tvirtino Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

„Šiandien pasirūpinta viskuo, kad gyventojai galėtų pradėti senų daugiabučių atnaujinimo procesą. Trūksta tik pačių žmonių valios. Visi teisės aktai, kurių reikia projektams rengti, ir Aplinkos ministerijoje, ir Vyriausybėje yra patvirtinti. Tikimės, kad netrukus projektų rengimo procesas pajudės“, – visai kitokios nuotaikos yra Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valius Serbenta. Jis priminė, kad šiuo metu įgyvendinami ir tie projektai, kurie patvirtinti pagal senąją tvarką.

Valstybė numatė labiausiai remti nepasiturinčias šeimas – tas, kurios šiuo metu turi teisę gauti kompensacijas už būsto šildymą. Joms bus dengiamos visos projekto rengimo ir įgyvendinimo išlaidos.

Jeigu namo bendrija nusprendžia atnaujinti pastatą, kad šis taupytų energiją, pirmiausia turi būti parengiamas investicinis planas, nustatoma pastato energinė ir techninė būklė, parengiamas techninis projektas. Visas su šiais darbais susijusias išlaidas už nepasiturinčias šeimas dengs valstybė.

Paėmusi iš banko kreditą namui modernizuoti, nepasiturinti šeima gaus paramą kas mėnesį paskolos įmokoms ir palūkanoms sumokėti. Taip tęsis tol, kol šeimos pajamos padidės ir ji jau nebebus traktuojama kaip socialiai remtina. Iki to laiko valstybės parama bus ne dalinė, bet visa – kompensacija sieks 100 proc. paskolos ir palūkanų įmokos.

„Valstybė sukuria saugią garantiją tiems žmonėms, kurie neturi pajamų ir artimiausiu metu nemato galimybių jas pasididinti“, – sakė V. Serbenta.

Siūlo pažvelgti į įstatymus

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas J. Antanaitis naujose taisyklėse neįžvelgia nieko pozityvaus. Jo nuomone, bet kuri lengvata ar socialinė programa, nukreipta į bendrąją žmonių masę, yra ne kas kita, o neūkiškumo ugdymas.

„Jeigu suteikiama lengvata arba kompensacija, ji turi būti adresuota konkrečiai bendrijai, konkretiems gyventojams. Tik prieš tai reikia išsiaiškinti, kodėl žmonės negali sumokėti įmokų. Kodėl aš ir kiti mokesčių mokėtojai turi remti tuos, kurie neprižiūrėjo savo turto ir jį visiškai apleido? Aš galiu remti žmogų, kuris negauna pakankamai pajamų, kad susimokėtų įmokas už būsto atnaujinimo darbus, bet ne apsileidėlius“, – piktinosi J. Antanaitis.

Jis tokią tvarką pavadino ne būsto atnaujinimo, bet veltėdžiavimo skatinimu. Blogiausia, kad priimti įstatymai nėra vykdomi, taip pat ir prievolė prižiūrėti namą visą jo gyvavimo laikotarpį. Įstatymai reikalauja kasmet atlikti namo apžiūrą, užfiksuoti defektus ir juos šalinti. Turėtų būti apskaičiuojama, kiek pinigų reikės vienam ar kitam remontui, ir tiek gyventojai privalo surinkti, kad išsaugotų turtą.

„Čia gyventojų valios net nereikia klausti – rūpintis turtu įpareigoja įstatymas. Sprendimus gyventojai gali priimti tuomet, kai kyla klausimas dėl namo tobulinimo – diegti ar nediegti alternatyvias energijos priemones. O dabar žmonės pernelyg įpratinti galvoti, kad valdžia neturės kitos išeities ir skirs paramą, kitaip daugiabutis grius. Todėl dešimtmečius nieko ir nedaroma, nes vis tiek tikimasi, kad valdžia viską sutvarkys“, – kalbėjo J. Antanaitis.

Vadovaudamasis įstatymais, namo administratorius net neturėtų klausti gyventojų – remontuoti namą ar ne ir kiek pinigų galima surinkti. Tačiau pastatų administratoriai susiduria su keblumais vykdydami įstatymų nuostatus. Vos tik jie ima fiksuoti pastato defektus, gyventojai privalėtų imti kaupti lėšas tiems defektams šalinti. Užuot tai darę, žmonės surengia susirinkimą ir nusprendžia pakeisti namo administratorių, kuris pareikalavo įstatymo numatyta tvarka kaupti pinigus. Kad taip nenutiktų, pastatus administruojančios įmonės ima pataikauti gyventojams sutikdamos, kad dėl namo remonto sprendimus priims butų savininkai.

„Įstatymo nuostatuose siūlome palikti galimybę nušalinti namo administratorių. Tačiau tik tuomet, jei jis netinkamai atlieka savo funkcijas. Tuomet pastatus administruojančios įmonės galės tinkamai dirbti savo darbą ir laikytis įstatymo nebijodamos, kad gyventojai jas nušalins nuo pareigų. Galiausiai reikia atskirti privalomuosius darbus nuo neprivalomųjų. Nereikia suteikti gyventojams teisės spręsti – remontuoti stogą ar ne, jeigu jis įgriuvo“, – samprotavo J. Antanaitis.

Pataria gerai pasverti

Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė svarstė galimybę nustatyti privalomąjį mokestį, kurį daugiabučių gyventojai mokėtų už namo remontą. Esą mokestis būtų nedidelis, daugiausia 70 centų už kvadratinį metrą. Toks mokestis būtų renkamas, kol baigtųsi renovavimo darbai, tada būtų perskaičiuotas pagal sutaupytą šilumą.

Tokį mokestį norėta patvirtinti jau pernai, tačiau dėl krizės nesiryžtama to padaryti. O specialistai teigia, kad toks mokestis – jokia naujiena. Jis yra numatytas Civiliniame kodekse.

Banko „DnB Nord“ analitikės Indrės Genytės-Pikčienės nuomone, bandymas valstybiniu lygiu įvesti kokį nors papildomą mokestį gyventojams, kad ir turint gerų ketinimų, kelia labai daug negatyvių asociacijų. Jau dabar dalis žmonių nepajėgia susimokėti visų mokesčių už komunalines paslaugas. Tai daugiavaikės šeimos, pensininkai, mažas pajamas turintys ir socialiai remtini gyventojai.

„Reikėtų žinoti visas išlygas, kokios gali būti nustatytos įvedant tokį mokestį. Juo labiau kad sunku prognozuoti, kokie bus pinigų srautai, kokios renovacijai reikalingų darbų ir medžiagų kainos bus ateityje. Todėl būtų sudėtinga nustatyti tokio mokesčio dydį, mokėjimo trukmę“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Banko analitikės manymu, tokių kaupiamųjų mokesčių įvedimas turėtų būti reguliuojamas namo bendrijos lygmeniu. Papildomą mokestį buvo tikslinga įvesti ūkiui klestint, o ne smunkant. Be to, ekonominė situacija dar nėra stabili, todėl būtų sudėtinga garantuoti, kad reikiamas skaičius pinigų bus sukauptas įgyvendinant renovacijos projektą.

Viena koja šlubuoja

Foto: Žurnalas "Statyba ir architektūra"

Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas Vytautas Turonis nenusiteikęs pesimistiškai vertinti daugiabučių atnaujinimo programos įgyvendinimo. Jo nuomone, praėjusių metų pabaigoje patvirtintos naujos taisyklės atveria kur kas palankesnes sąlygas namams renovuoti. Sveikintina, kad pastatus atnaujinantiems gyventojams numatyta ilgalaikių lengvatinių paskolų ir finansinės paramos galimybė.

„Tiesa, vadovaujantis naująja tvarka kol kas šalyje nėra renovuotas nė vienas daugiabutis. Todėl sakyti, kad sistema veikia sklandžiai, negalima. Be to, akivaizdu, kad išliko viena esminė spraga, kuri trukdys visavertiškai renovuoti visus šalies daugiabučius. Mūsų manymu, spartus namų atnaujinimas negalimas be privalomojo gyventojų lėšų kaupimo renovacijai ir remontui. Taigi galima teigti, kad kol kas nauja sistema yra viena koja šluba“, – sakė V. Turonis.

Bendrijos jau nebūtinos

Remiantis naujausia tvarka, norint teikti paraišką dėl namo atnaujinimo nebūtina steigti bendrijos. Teisę gauti valstybės paramą galės ir bendrijos neįsteigę daugiabučių gyventojai, jeigu dauguma jų pasisako už energijos taupymą ir norą gyventi jaukiau. Statistika rodo, kad bendrijas yra įsteigę vos 20 proc. daugiabučių gyventojų. Jeigu nebūtų pasikeitęs teisės aktų nuostatas dėl bendrijų, didžioji dalis daugiabučių gyventojų negalėtų pretenduoti gauti valstybės paramą pastatams atnaujinti.
Dar viena naujovių – daugiabučių gyventojai galės iš bankų imti lengvatinius kreditus pastatams atnaujinti. Tokiems kreditams visam laikotarpiui iš anksto bus nustatyta pastovi palūkanų norma, kuri negalės būti didesnė kaip 3 proc.

„Siekis toks, kad suma, kurią renovuoto namo gyventojai sumokės už šildymą, už kredito įmoką ir palūkanas nebūtų didesnė nei mokestis už šildymą iki tol, kol namas nebuvo atnaujintas. Žinoma, gyventojai patys nuspręs, kokias namo atnaujinimo priemones pasirinkti. Bet jeigu bus pasiekta mažesnė energinio naudingumo klasė C, valstybė papildomai kompensuos 15 proc. visų išlaidų“, –
aiškino V. Serbenta.

Be to, bus padengiama 50 proc. išlaidų, reikalingų projektui parengti, taip pat bus kompensuojamos techninio prižiūrėtojo paslaugos.

Specialistai svarsto, kad po šios šaltos žiemos dažno daugiabučio gyventojas susimąstys apie būtinybę renovuoti pastatą. Apie tai jiems eilinį kartą primins didelės sąskaitos už šildymą. Atlikta modernizuotų pastatų stebėsena parodė, kad renovuotų namų butuose temperatūra yra maždaug keturiais laipsniais aukštesnė negu nerenovuotų. Nė vienas gyventojas nepasakė, kad gyvenimo sąlygos nepagerėjo – visi vienareikšmiškai sutiko, kad iki pastato atnaujinimo butuose buvo kur kas vėsiau.

„Nemokant daugiau galima gyventi šilčiau. O dabar modernizuoti namus verta ir dėl to, kad statybininkų paslaugos gerokai atpigusios. Analizavome darbų kainas 2007–2008 metais ir priėjome išvadą, kad dabar jos sumažėjusios beveik 40 proc. Augant ekonomikai naivu tikėtis, kad darbų kainos neaugs. Tad dabar turint mažesnę pinigų sumą galima padaryti kur kas daugiau darbų“, – sakė V. Serbenta.

Fonde sukaups milijardą

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas yra teigęs, kad net jei bankai neprisidėtų prie renovacijos, programa nesustos. Mat yra sudarytas apyvartinis fondas, į kurį įdėti Vyriausybės ir Europos Sąjungos pinigai – apie 800 mln. litų. Prie fondo turi galimybę prisidėti ir bankai, tokiu būdu sutaupant apie milijardą litų.

Šiuo metu Europos investicijų bankas rengia bankų, kurie skirstytų valstybės paramą daugiabučiams modernizuoti, atranką. Netrukus ši atranka bus baigta. Atrinkti bankai administruos lėšas, kurios bus skiriamos iš apyvartinio fondo kaip lengvatiniai kreditai.

Kiek anksčiau bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė bendradarbiavimo sutartis su keturiais komerciniais šalies bankais dėl garantijų teikimo už daugiabučiams namams atnaujinti imamas paskolas.

INVEGA generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka sakė, kad pagal galiojančią schemą įmonė gali teikti garantijas tik pagal senąją tvarką įgyvendinamiems renovavimo projektams. Su INVEGA garantija finansuojami projektai, kai mažiausiai 5 proc. projekto sąnaudų dengia pačios bendrijos, iki 50 proc. projekto sąnaudų subsidijuoja valstybė, o likusią projekto sąnaudų dalį finansuoja bankas, paskolos grąžinimui užtikrinti naudodamasis INVEGA garantija.

Domėsis diskriminacija

Praėjusiais metais politikai diskutavo, kad į renovacijos programą reikėtų įtraukti ir individualiuosius namus bei teikti valstybės paramą jų savininkams, nusprendusiems atnaujinti būstą. Vis dėlto to nebuvo padaryta.

Vienas pirmųjų tokią mintį pateikęs liberalas Petras Auštrevičius liko nustebęs, kad iki šiol niekas nepasikeitė. Jo nuomone, šiuo metu visi yra patekę į vienodai nelengvą padėtį. Už šildymą daug tenka mokėti ne tik daugiabučių, bet ir individualiųjų namų gyventojams.

„Toks požiūris yra riboto supratimo rodiklis. Kitaip to pavadinti negalima. Koks skirtumas, kur gyvena žmogus – energiją naudoja visi. Todėl valstybės paramos proporcijos turėjo būti nustatytos“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Jis sakė kreipsiąsis į aplinkos ministrą ir prašysiantis paaiškinti, ar šiuo atveju nėra diskriminuojami gyventojai pagal gyvenamąją formą.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vadovas V. Serbenta patikino, kad svarstoma galimybė į renovacijos programą įtraukti ir individualiuosius namus. Tačiau sprendimų, kokia forma ir priemonėmis teikti valstybės paramą individualiesiems namams atnaujinti, dar nepateikiama. Viena galimybių – skatinti diegti alternatyvius energijos šaltinius, tam teikiant valstybės paramą.