Koncesininko atstovai teigė, kad buvo suderinta už žemę, ant kurios stovi arena, imti simbolinį 1 Lt mokestį per metus. Tačiau antradienį netikėtai šis mokestis išaugo iki 600 tūkst. Lt per metus.

Vėliau mokestis, Kauno mero Andriaus Kupčinsko teigimu, „ieškant kompromisinio sprendimo“ sumažintas perpus. Tokiam pasiūlymui ir pritarė laikinosios sostinės taryba.

Toks sprendimas nustebino konsorciumo atstovus.

„Juk derybų eigoje buvo sutarta, kad žemės mokestis tiesiogiai priklauso nuo koncesijos mokesčio. Buvo sutarta, kad žemės mokestis bus 1 Lt per metus, tačiau šiandien aš išgirdau visai kitokius skaičius, kuriems jūs pritarėte. Todėl net neverta toliau diskutuoti, nes mes sutarties nepasirašysime“, - tarybos posėdyje kalbėjo Ūkio banko Investicinės grupės (ŪBIG), valdančios Kauno „Žalgirio“ klubą, valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė

„Realios derybos nevyko, nes mes neturėjome iš ko rinktis“, - atkirto A. Kupčinskas.

Kauno taryba taip pritarė, kad būtų pasirašyta sutartis su VšĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ ir FBK „Kaunas“ konsorciumu dėl Kauno arenos valdymo.

Pagal sutarties sąlygas Kauno savivaldybė konsorciumui kasmet mokėtų 2,5 mln. Lt kasmetinį mokestį, plius PVM. Iš viso per 25 metus savivaldybė koncesininkui sumokėtų 62,5 mln. Lt plius PVM.

Jei konkurso nugalėtojas nesutiks pasirašyti sutarties bus skelbiamas naujas arenos valdymo konkursas. Kai kurie tarybos nariai nuogąstavo, kad jau nebėra laiko ieškoti laiko naujo valdytojo, tačiau Kauno meras ramino, kad „yra daug kompanijų besidominčių arenos valdymu“.