Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas šią savaitę prakalbo apie minimalų kaupiamąjį mokestį. Jis sudarytų kelis centus nuo kiekvieno buto kvadratinio metro. Sukauptos lėšos būtų naudojamos reikalingiems namo remonto darbams.
Teigiama, kad šalyje apie 90 procentų daugiabučių nekaupia lėšų remontui. Tad prireikus remontuoti stogą ar atlikti kitus remonto darbus, reikia iš kažkur gauti lėšų. Kol kas aplinkos ministras tikslaus galimo mokesčio neįvardijo. Be to, norint, kad naujoji tvarka įsigaliotų, reikia, kad jis ją pasirašytų.
Vis dėlto ministras neatmetė galimybės, kad parengus planą per kelerius metus būtų galima sukaupti lėšų net ir namui modernizuoti. Taip būtų galima išvengti banko paskolos.
Panaši tvarka Panevėžyje galioja jau ne vienus metus ir mokestis vadinamas kaupiamosiomis lėšomis, arba amortizaciniais atskaitymais. Kiekviename name mokama skirtingai.
Be to, tai nėra nauja tvarka. Panevėžyje ji galioja nuo 1998-ųjų. Pasak G.Ruzgio, tuomet Savivaldybės tarybos sprendimu administruojamiems namams buvo nustatytas tam tikras mokestis. Jį nustatant buvo atsižvelgiama į namo konstruktyvą, eksploatacijos laiką ir panašiai.
Dabar šis nutarimas nebegalioja, tačiau mokestis yra, tik jo nustatymo tvarka jau kitokia. Jį šiuo metu nustato patys gyventojai visuotiniame susirinkime.
Suvienodinti nereikėtų
Kokios yra šio mokesčio ribos, G.Ruzgys negalėjo atsakyti. Jo teigimu, mokama labai įvairiai. Pavyzdžiui, namas užsibrėžė tikslą pasikeisti laiptinės duris ir, kol sutaupys joms, nutarė kurį laiką kaupti didesnę sumą. Nuolat renkančių dideles sumas nėra daug.
Butų ūkio direktoriaus manymu, mūsų miestui naujoji tvarka nėra aktuali – miestas šioje srityje pasiekęs daug daugiau. Tačiau teigė girdėjęs, kad kituose miestuose tokių fondų namai neturi ir kyla problemų prireikus remonto. Tiesa, nemanęs, kad tokių šalyje yra tiek daug.
„Tai, kas paskelbta, pritaikyta visai Lietuvai. Tokia tvarka gal būtų aktuali ten, kur tokios praktikos nėra. Tačiau reikėtų ne visiems vienodo mokesčio, o žiūrėti į namą kaip į konkretų objektą, įvertinti jo būklę“, – mano G.Ruzgys.
Tai reiškia, kad būtų vertinami neatidėliotini darbai ir jiems kaupiamos lėšos. Be to, kaupimas ir lėšų panaudojimas turi būti viešas – namo gyventojams turi būti prieinama ši informacija. Kitaip atsiranda įvairių nereikalingų interpretacijų, kad kažkas pasinaudojo tomis lėšomis.
Tačiau, direktoriaus manymu, labai gerai, kad tvarka numatys, jog tų lėšų išieškoti negalima. Jei, pavyzdžiui, įvyksta draudiminis įvykis, už kurį turi atsakyti bendrija, antstolis prie šių lėšų negalės prieiti – jos skirtos konkrečiam remontui.
Renovacijai nesukaups
Beje, šiuo metu bendrovė administruoja 43 namus ir dar teikia paslaugas nemažai bendrijų. G.Ruzgio tvirtinimu, visos bendrijos lėšas kaupia – tik keli administruojami namai to nedaro. Tačiau jie nėra dideli, vos keturių butų.
Už sukauptas lėšas daugiabučiuose atliktas ne tik elementarus remontas ar pakeistos laiptinių durys, bet ir sėkmingai sutvarkyti stogai.
Be to, pagal Energijos taupymo programą namams užteko 10 procentų reikalingų lėšų šilumos punktų renovacijai. Direktoriaus manymu, būtent dėl to, kad turima šių lėšų, atsirado didelis postūmis šiai programai sėkmingai įgyvendinti mieste.
Tačiau kad žmonės sukauptų daugiau pinigų renovacijai, jis abejojo. G.Ruzgio manymu, uždėti didelės finansinės naštos gyventojams negalima. O kitu atveju praeis labai daug laiko, kol namai sukaups renovacijai reikalingų lėšų.
