Privalo rūpintis aplinka
„Plėtros bumas į statybų verpetą įtraukė daug naujų teritorijų. Dabar jos siaubingai atrodo ir mes nežinome, kiek tai truks“, - pripažino architektas Algimantas Nasvytis.
Druskininkų, Kupiškio, kitų miestų savivaldybių praktika būsimų statybų plotus užsėti veja, architektui pasirodė labai įdomi.
„Vertėtų mums su miesto vadovybe apie tai pakalbėti“, - sakė DELFI pašnekovas, pabrėždamas, jog savivaldybė yra miesto šeimininkė, todėl net tokiomis sąlygomis privalo pasirūpinti gražia ir saugia aplinka.
Susitaria su savininkais
Druskininkų mero Ričardo Malinausko teigimu, šio kurorto centre neliko nė vienos tvora aptvertos statybvietės.
„Vietoje kelių avarinių namų turėjo išaugti kotedžai. Taip neatsitiko, tačiau mes savininkus įkalbinome tas vietas sulyginti ir užsėti žole. Kiek man žinoma, jie su komunaliniu ūkiu sutarę, kad už simbolinį mokestį tos teritorijos būtų prižiūrimos, šienaujamos“, - pasakojo savivaldybės atstovas.
Vis dėlto, užsėti visų statybviečių neįmanoma. Pavyzdžiui, vietoje buvusios „Sūručio“ sanatorijos pradėjus statyti šešių namų kompleksą, spėta įrengti tik vieno konstrukcijas. „Dabar matyti, kad darbai sustoję, tačiau teritorija aptverta, kol kas didelių rūpesčių nekelia, neprišiukšlinta“, - sakė meras.
Sunkvežimiais gabena „turtą“
Pasak kurorto vadovo, Druskininkuose nelaukiama, kol žmonės pradės piktintis šiukšlynais.
„Savivaldos galios nėra tokios didelės, negali privatininkų priversti tvarkytis, tačiau ieškome sutarimo ir dažniausiai randam. Jei nerandam, švaros komisija, tikrindama teritorijas, skiria nuobaudas“, – sakė R. Malinauskas.
Žinoma, ne visiems nesitvarkantiems skirsi baudas, kai kurie tiesiog neturi iš ko jų mokėti.
„Iš vieno bendruomenės nario kiemo, pasitelkus net kelias tarnybas, teko išvežti sunkvežimius šiukšlių. Iš pradžių žmogus piktinosi, tačiau kai atidavėme pinigus už parduotą tarą ir kitas atliekas, nurimo“, – pasakojo Druskininkų vadovas.
Vietoje prekybos centro – pieva
Kitame Lietuvos kampe – Kupiškyje prasidėjus sunkmečiui nespėta pastatyti prekybos centro. Tačiau didelį žemės sklypą nupirkusi bendrovė, nugriovusi medinukus, nepaliko buldozeriais išstumdyto, aptverto ploto.
Kaip DELFI informavo Kupiškio meras Jonas Jarutis, investuotojai vietos įmonėms už teritorijos apželdinimą sumokėjo nemažus pinigus, tačiau ir toliau skiria lėšų už jos priežiūrą.
„Mums nesvarbu, privati ar valstybinė žemė, miestas turi būti tvarkingas, o gyventojai ir įmonės – laikytis teritorijų tvarkymo taisyklių. Taip buvo anksčiau, yra ir dabar“, – problemos neįžvelgė J. Jarutis.
Neaiškių kompanijų rojus
Vilniuje su tvarka – gerokai prasčiau. Užtenka paėjėti kiek toliau nuo senamiesčio, pavyzdžiui, pasivaikščioti po Kalvarijų turgaus apylinkes.
Išpirktuose sklypuose pradėtus griauti medinius namus toliau ardo vargingai gyvenantys žmonės. Taip prasimano malkų. Kituose glaudžiasi neaiškios kompanijos.
Neaptvertos teritorijos seniai paverstos šiukšlynais, kuriuose ko nors tinkamo ieško benamiai ir palaidi šunys.
Ne ką geriau ir aptvertame plote tarp Kalvarijų ir Giedraičių gatvių. Šalia naujuose namuose gyvenantys žmonės DELFI pasakojo stebintys, kaip laukiančius troleibuso purvais taško pravažiuojančios mašinos, o jie negali pasitraukti, nes prie pat siauro šaligatvio – statybvietės tvora.
Tiesa, reikalo prispirtiems vilniečiams ji virsta savotišku išgelbėjimu. Tvoroje išdaužta arka ir sklindantys kvapai rodo, kad tuščia teritorija tarnauja kaip nemokamas tualetas.
Tai tik keli pavyzdžiai, kurie sostinei pelno apleisto, purvino miesto vardą.
Palaiko žolės idėją
„Aptvertos teritorijos miesto nepuošia“, – pripažino Vilniaus savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.
Tačiau, anot jo, sostinėje didesnė problema – ne tuščios teritorijos, o pradėtos statybos, kuriose gali susižeisti vaikai. „Daug žalos pridaro ir pradėtuose objektuose besiglaudžiantys benamiai, kurie prišiukšlina, besišildydami ar rūkydami sukelia gaisrus“, – sakė sostinės savivaldybės atstovas.
Cituodamas tvarkos ir švaros taisykles, pareigūnas teigė, jog nepradėtų statybų plotus būtina aptverti ir žiūrėti, kad pro tvoras neskraidytų šiukšlės, nes už tai skiriamos baudos.
Pasidalijus kitų savivaldybių patirtimi, tvarkant statyboms skirtus plotus, G. Tamošiūnas sakė, kad žolė – labai geras sprendimas. „Pavasarį svarstysime, kaip pagražinti miestą. Bus galima pagalvoti ir apie žolę statybvietėse“, – pažadėjo jis.
