Aiškindamas, kodėl dar liepos mėnesį priimtas įstatymas realiai neveikia lapkritį, Dainius Kreivys antradienį teisinosi biurokratizmu ir aiškino, kad „kai kurios institucijos turėtų dirbti efektyviau“.
„Įstatymas yra viena. Pats mechanizmas turi tam tikrus etapus. Parengiamos taisyklės, įstatymas, skelbiamas konkursas bankams. Tai yra procesas“, – kalbėjo ūkio ministras.
Anot jo, „nesusikalbama su bankais, kurie nepagrįstai reikalauja didelių garantijų“.
„Be to, pačią schemą tvirtina Europos investicijų bankas, kuris taip pat yra biurokratinė institucija“, – aiškino ministras.
Pasak jo, pagal naująją renovacijos schemą šiuo metu yra vykdoma bankų atranka ir pagal schemą atrinkti du bankai – „Šiaulių bankas“ bei „Snoras“. Tuo metu didieji bankai esą neskuba prisiimti rizikos.
D. Kreivys teigė besitikintis, „kad pavasarį procesas bus pajudėjęs“. Pagal senąją renovacijos schemą šiuo metu yra renovuojami 200 daugiabučių.
Pasak ūkio ministro, renovacijos projektai išlieka silpniausia ekonomikos skatinimo plano dalimi.
Visgi, ūkio ministro nuomone, per ketvirtadalį ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimui skirto laiko spėta pasiekti ir neblogų rodiklių. D. Kreivio teigimu, vienas svarbiausių pasiekimų – išsaugotos 30 tūkst. darbo vietų.
„Žiūrėkime faktams į akis. Ekonomikos skatinimo planas nebuvo tam, kad ekonomika augtų, o tam, kad jis amortizuotų kritimą. [...] tikėjimas ar netikėjimas juo yra mūsų emocijų klausimas“, – teigė D. Kreivys.
Pagal senąjį renovacijos modelį valstybės parama būstą atnaujinančioms bendrijoms siekė iki 50 proc. Dar dalį pridėdavo savivaldybės, kurios dažniausiai padengdavo namo energetinio audito ir techninio renovacijos projekto išlaidas.
Spalį pažadėta pradėti naują paramos būstui modelį. Nuo šiol valstybė finansuos mažiau – 15 proc. renovavimo išlaidų, tačiau sukurtas fondas, iš kurio bendrijos galės gauti lengvatines paskolas. Jos bus teikiamos iki 20 metų laikotarpiui, palūkanos sieks ne daugiau kaip 3 proc. Valstybė padengs pusę išlaidų techniniams projektams rengti ir sumokės už nepasiturinčias šeimas.
Iki šiol dauguma bendrijų, kurioms skirta parama, likusią dalį pinigų skolinosi iš bankų. Šiuo metu palūkanos siekia 12-14 proc.
