Po mėnesio bus aišku - visiems norintiesiems neužteks
Pagėgių savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Nijolė Auškalnienė „ŪP“ sakė, kad gauta daugiau nei 30 išvadų. Jos vertinamos pagal žemės vertę, tad jeigu išvados vertė skaičiuojant litais yra didelė, tai ir žemės plotą toks asmuo gali didesnį pasiimti.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme žemės įsigijimo eiliškumas yra nustatytas 10-ajame straipsnyje – 8-os, 9-os ir 10-os eilės pretendentai žemę renkasi pirmiausia, o žemės pirkėjai (šiuo atveju vietiniai ūkininkai - žemės nuomotojai) - pagal eiliškumą yra 12-oje ir vėlesnėse eilėse.
Pasak N. Auškalnienės, paskaičiuota, kad pagal žemės vertę išvadų savininkai pretenduoja į maždaug tūkstantį hektarų žemės. Vadinasi, tiek žemės neteks dabar ją iš valstybės nuomojantys ir dirbantys Stoniškių seniūnijos ūkininkai. 1 000 ha – tai trečdalis šioje kadastro vietovėje esančios laisvos valstybinės žemės.
Dar apie 3 000 ha žemės nori nusipirkti šiuo metu ją nuomojantys ūkininkai. Tad iš viso prašymų (kartu su išvadomis) yra keturiems tūkstančiams hektarų, o žemės tėra vos 3 000 ha. Akivaizdu, kad žemelės visiems norintiesiems neužteks.
Artimiausiu metu Tauragės apskrities viršininkas turėtų patvirtinti visų prašančiųjų eiliškumą, tuomet „išvadininkai“, pareiškusieji norą įsigyti žemės Stoniškių kadastro vietovėje, bus kviečiami į pirmąjį susirinkimą išsirinkti jiems patinkančius žemės plotus. Pasak N. Auškalnienės, toks susirinkimas turėtų įvykti ne anksčiau kaip po mėnesio.
Pagal įstatymą „berniukai“ yra teisūs
Pagėgių savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis teigė, kad dabar dar sunku pasakyti, kurie ūkininkai neteks žemės. Tai paaiškės pirmojo susirinkimo metu, „berniukams“ pareiškus savo pageidavimus.
"Kad ūkininkai nukentės, jau šiandien aišku, - kalbėjo A. Uselis. - O ką jie turės daryti, tiesiog neįsivaizduoju. Bankrotas jiems. Yra antra medalio pusė – pagal išvadas pasiėmusieji žemę jos gal ir nedirbs, tada ūkininkai galės iš savininkų nuomoti tą žemę."
Dar skausmingesnis atvejis būtų, A. Uselio teigimu, jei ūkininkas dalyvauja kokioje nors paramos programoje. Jam niekas neleis nutraukti ūkininkavimo. Taip atsitikus jis privalėtų grąžinti visas gautas paramos lėšas.
"Vadinasi, ūkininkas stengsis kaip bebūtų išlaikyti tą lygį ir nuomotis žemę iš to, kas ją įsigijo. Kitur išsinuomoti nebeįmanoma, nes laisvos žemės Stoniškių kadastrinėje vietovėje nebebus", - sakė A. Uselis.
Iš tikrųjų, žemės Stoniškių seniūnijoje labai trūksta - ūkininkai įsisavino net buvusią apleistą žemę išraudami krūmus ir taip ją sukultūrindami. „Dabar ateis „išvadininkai“ ir tokią žemę paims. Taip ir bus. Pagal įstatymą jie yra teisūs“, - mąstė Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
Ūkininkauti nebeapsimokėtų
Ūkininkas Viktoras Milašauskas netoli Plaškių iš valstybės nuomoja 34 ha žemės.
V. Milašauskas sakė, kad jeigu jis netektų žemės, turėtų problemų. Jo ūkis yra keturių europinio dydžio vienetų (EDV), todėl ūkininkas gali prašyti Europos Sąjungos paramos. Dabar jis iš viso deklaruoja daugiau nei 60 ha, tad jeigu netektų nors ir dalies žemės, nebebūtų 4 EDV ir nebeturėtų teisės į paramą. „Tada tapčiau žemesnio lygio ir ūkininkauti nebeapsimokėtų. O dabar ateina tokie vyriškiai, tokia publika, kurie ima tą žemę ne ūkininkauti. Jie turi kažkokių planų, yra su kažkuo susiję – viską daro legaliai, bet tokie jų žingsniai ne man vienam, bet ir kitiems ūkininkams yra gana tragiški“, - kalbėjo ūkininkas.
V. Milašauskas sakė planavęs kitais metais prašyti ES paramos. Ir iškart patikslino: „Prašysiu, jeigu, liaudiškai sakant, neatims žemės ir manęs „neišbuožins“.
Apskrities valdžia - bejėgė?
Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas Raimondas Matemaitis dar tebeprisimena, kaip šiuo metu į Seimą kandidatuojantis Šilalės r. mero pavaduotojas Jonas Gudauskas prieš savaitę pas jį buvo atsivežęs būrelį Stoniškių ūkininkų. Visi jie nerimavo, kad netrukus iš jų bus atimta žemė.
Vakar R. Matemaitis šią problemą „ŪP“ taip pakomentavo: "Ūkininkams pažadėjau, kad mes dirbsime ir stengsimės, jog taip neatsitiktų. Buvau susitikęs su žemės ūkio viceministru Edvardu Raugalu, Nacionalinės žemės tarnybos generaliniu direktoriumi Kaziu Maksvyčiu, šios tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriumi Silvestru Staliūnu, su jais aptarėme šį klausimą. Šiuo metu Seime yra įregistruotos kelių įstatymų pataisos, pagal kurias iš ūkininkų arba žemės naudotojų, kurie yra dvejus ir daugiau metų deklaravę pasėlius laisvos valstybinės žemės plotuose, tokios žemės nebebūtų galima paimti nuosavybei atstatyti, t. y. į tokią žemę nebegalėtų pretenduoti išvados.
Tačiau įstatymo projektas dabar yra taip pakeistas, kad tai galiotų tik naujai skelbiamiems naujiems žemėtvarkos dokumentams, t. y. kadastro vietovės papildymo projektams.
Iš tiesų sunkiai pasiekiamas rezultatas, kad būtų apginti ūkininkų, kurie nuomoja valstybinę žemę ir ją yra išdirbę, interesai.
Todėl dabar tiek Stoniškių bendruomenė, tiek ūkininkai turėtų prašyti „išvadininkų“, kad šie pasirinktų bet kurią kitą žemę – nebūtinai ūkininkų išdirbtą. Galbūt jie norės verstis ne žemės ūkio veikla ir galėtų pasirinkti pievas bei kitos laisvos valstybinės žemės plotus, t. y. pasielgti šiuo atveju moraliai (betgi Nemuno užliejamose pievose ūkininkai sėkmingai plėtoja pienininkystę bei galvijininkystę ir tos pievos jiems taip pat yra labai reikalingos! – aut. past.).“
Paklaustas, ar kas nors gali garantuoti, kad tie „išvadininkai“ pasirinks ūkininkams nereikalingų žemių plotus, ir kas gali juos įkalbėti taip pasielgti, R. Matemaitis aiškino, jog reikia bendrauti visai bendruomenei. Svarbiausia, patys projekto autoriai - Kauno įmonė „Hidroprojektas“ ir „Šilutės hidroprojektas“ – turi kalbėti ir su turinčiaisiais teisę atstatyti nuosavybę, ir su ūkininkais bei ieškoti bendro visai bendruomenei priimtino sprendimo.
"Čia turėtų būti aktyvūs ir savivaldybės, ir seniūnas. Mes administracinėmis priemonėmis negalime daryti įtakos, esame tik įstatymų vykdytojai – įstatymų nustatyta tvarka atliekame procedūras. Nesame politikai, kurie galėtų priimti sprendimus, keičiančius įstatymus. Tai galėtų padaryti LR Seimas, o pagal tuos įstatymus ir Vyriausybės nutarimus konkrečias metodikas tvirtina Žemės ūkio ministerija", - teigė Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas R. Matemaitis.
