Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, kad išaiškino mokesčių vengimo atvejį, kai žemės sklypą įsigijusi, jį lizingo bendrovei pardavusi ir tą patį sklypą vėl išsinuomojusi viena Klaipėdos apskrities bendrovė šalies biudžetui „įsiskolino“ nesumokėdama beveik 630 tūkst. litų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių. Valstybės sąskaita pasipelnyti bandžiusiai bendrovei kartu su šia skola papildomai apskaičiuota sumokėti ir per 230 tūkst. litų baudų bei delspinigių.
Patikrinimo metu nustatyta, kad statybų bendrovė už bemaž pustrečio milijono litų nusipirko 2,2 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone, pirkimo – pardavimo sutartimi įsipareigojusi sumokėti už pardavėją beveik 370 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), tačiau šios prievolės neįvykdė. Bendrovei teks sumokėti ne tik gyventojų pajamų mokestį, bet ir apskaičiuotus GPM delspinigius bei baudą – iš viso apie 520 tūkst. litų.
„Žemės sklypą įsigijusi bendrovė įstatymų nustatyta tvarka privalėjo išskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo pardavėjo už parduotą turtą išmokėtų pajamų, kadangi sklypą pardavęs fizinis asmuo jo nebuvo išlaikęs trejus metus. Bendrovė nusižengė įstatymams nepateikdama deklaracijos (neinformuodama mokesčių administratoriaus) ir nesumokėdama į valstybės biudžetą privalomo mokesčio“, - teigia Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojas Andrejus Cukanovas.
Patikrinus bendrovę nustatyta ir daugiau pažeidimų, susijusių su to paties žemės sklypo Klaipėdos rajone pardavimo istorija. Vos tik nupirktas žemės sklypas, už kurį tuokart sumokėta kur kas didesnė nei rinkos kaina, po kelių dienų perleistas lizingo bendrovei, kuri už žemę sumoka jau beveik 740 tūkst. litų mažiau, nei jis atsiėjo Klaipėdos apskrities bendrovei. Abi bendrovės prieš tai pasirašė minėto sklypo išperkamosios nuomos sutartį. Po sandorio Klaipėdos rajono bendrovė deklaravo PVM deklaracijoje pardavimo ir pirkimo PVM – per 260 tūkst. litų sumą, apskaičiuotą už šį žemės sklypą.
Po kurio laiko Mokesčių inspekcijos iniciatyva minėta bendrovė, kaip nebeteikianti PVM deklaracijų, buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Nebetekusi PVM mokėtojo statuso, bendrovė privalėjo į biudžetą grąžinti į PVM atskaitą įtrauktą pirkimo PVM už žemės sklypą, kuris nebebus panaudotas PVM apmokestinamai veiklai. Patikrinimo metu paaiškėjus, kad bendrovė nepatikslino PVM atskaitos ir mokesčio negrąžino, papildomai apskaičiuota sumokėti ne tik per 260 tūkst. litų PVM, bet ir PVM delspinigių, taip pat baudą – iš viso per 340 tūkst. litų.
